Šiaurės Airiją sukrėtė rasizmo išpuolis. Daugiau kaip 100 rumunų, gyvenančių Belfaste, buvo priversti palikti savo namus.

Chuliganų siautėjimas

Didžiausiame Šiaurės Airijos mieste, faktiškai jos sostinėje – Belfaste, kur gyvena daugiau kaip 270 tūkst. žmonių, išpuoliai prieš svetimtaučius nėra naujiena. Šiaurės rytinėje Airijos salos pakrantėje prie Airijos jūros esantis miestas kadaise garsėjo katalikų ir protestantų susidūrimais. Dabar Airijos respublikonų armijos kovotojams nutraukus veiklą, mieste, kaip ir visoje Šiaurės Airijoje, kartais įvyksta chuliganiškų išpuolių prieš atvykėlius. Būtent taip policija linkusi traktuoti airių ksenofobiją.

Tačiau to, kas prasidėjo praeitą savaitę, vien chuliganizmu nepaaiškinsi. Beveik mėnesį maždaug 20 rumunų šeimų, gyvenančių pietiniame Belfasto rajone, buvo tiesiog terorizuojamos. Kelias pastarąsias dienas apie 100 žmonių buvo priversti slėptis dėl smurto ir pykčio protrūkio. "Visiems viename name bus saugiau, – nutarė jie, – bet apsiriko." Į namą, kuriame slėpėsi, buvo mėtomi akmenys ir plytos.

Neapsaugojo netgi vietos antifašistų organizuotas solidarumo protestas. Po to, kai prasidėjo susidūrimai su antifašistais, rumunai nutarė išsikelti.

Gėdinga dėmė

Šiaurės Airijos valdžia bando kontroliuoti padėtį. Išsikėlusiems žmonėms ieškoma, kur gyventi, o psichologai bando suteikti jiems reikalingą pagalbą. Kol kas bėglius priglaudė vietos bažnyčia. Kaip teigė jos vadovas Malcolmas Morganas, leidęs rumunams gyventi bažnyčios viešbutyje, jie galės būti ten tiek, kiek reikės. "Bažnyčia džiaugiasi, kad gali padėti žmonėms", – sakė jis.

Rajone, kur vyko susidūrimai, sustiprintos patrulių pajėgos, o Belfasto merė Naomi Long pabrėžė, kad tokie incidentai neturi kartotis. Miesto tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Martinas McGuinnessas pasmerkė išpuolius ir sakė, kad tai gėdinga dėmė miesto istorijoje. Tačiau rumunai, atrodo, netiki valdžia ir netgi ruošiasi iškeliauti į tėvynę, kad liktų gyvi.

Kelia triukšmą ir šiukšlina

Belfaste, kaip ir visoje Šiaurės Airijoje, taip pat gyvena nemažai lietuvių. Tačiau, anot Lietuvos ambasados Didžiojoje Britanijoje trečiojo sekretoriaus Andriaus Vysockio, duomenų apie nukentėjusius lietuvius ambasada neturi. "Anksčiau yra buvę atvejų, bet dabar jokios informacijos nei iš policijos, nei iš bendruomenės neturime", – dienraščiui sakė jis.

Tai patvirtino ir Šiaurės Airijos lietuvių bendruomenės atstovas Rimgaudas Pažūsis. "Prieš lietuvius nukreiptų priešiškų veiksmų pasitaiko labai retai. Apskritai negalima sakyti, kad buvo išpuolis prieš tą ar kitą tautybę. Būna išpuolių apskritai prieš imigrantus", – sakė jis. Anot jo, šiek tiek skiriasi vietinių požiūris į rumunus. "Rumunai dažniausiai gyvena kompaktiškai viename rajone. Jie dažnai kelia triukšmą, šiukšlina gatvėse ir tai kelia žmonių pyktį. Todėl pasitaiko išpuolių prieš juos", – teigė R.Pažūsis. Lietuviai, anot jo, Šiaurės Airijoje negyvena kompaktiškai, todėl nėra matomi ir nukenčia retai.

Nors prieš porą metų Belfaste buvo užpulti keli lietuviai. Lietuvos ambasados žiniomis, niekas dėl tų išpuolių nebuvo nubaustas.

Nesantaikos ir terorizmo tradicijų Šiaurės Airijoje šaknys siekia XVI–XVII a. Prasidėjusi anglų kolonizacija iššaukė pasipriešinimą, kai konfiskuotos iš airių žemės buvo perduodamos kolonizatoriams. Daugiausia airių žemvaldžių žemių buvo konfiskuota Olsteryje (Šiaurės Airija). Jas gavo protestantai, išeiviai iš Anglijos ir Škotijos.

1801 m. Airija tapo Jungtinės Karalystės dalimi. Daugelio šalies gyventojų gyvenimo sąlygos smarkiai pablogėjo. Daugiau kaip 1 mln. žmonių mirė per 1845–1849 m. badą, daug žmonių išvyko. 1841 m. Airijoje buvo daugiau kaip 8 mln. gyventojų, 1901 m. šis skaičius sumažėjo beveik perpus. Visa tai išugdė neapykantą Didžiajai Britanijai ir kitiems atvykėliams.

1916 m. per sukilimą Dubline pirmą sykį buvo paskelbta Airijos Respublika. Tada buvo sukurta Airijos respublikonų armija (IRA). Ši pradėjo karinius veiksmus prieš Didžiosios Britanijos pajėgas ir policiją.

1921 m. buvo pasirašyta taikos sutartis su Didžiąja Britanija. Didžioji Airijos dalis gavo dominiono statusą, tačiau šešios grafystės (Šiaurės Airija), kurių pramonė labiausiai išvystyta, liko Jungtinės Karalystės sudėtyje.

1949 m. Airija tapo nepriklausoma respublika, tačiau išliko nepasitenkinimas dėl šalies suskaldymo. Nuo 1949 m. IRA ėmė aktyviai veikti Šiaurės Airijoje. Katalikiška IRA dažnai rengė išpuolius prieš protestantus.

1969 m. Londonas pasiuntė karines pajėgas, kad nuslopintų konfliktą, po kurio IRA perėjo prie "partizaninio karo mieste" taktikos. Atskiros grupuotės galiausiai perėjo prie terorizmo.

Žinomiausios IRA akcijos yra: "Kruvinasis penktadienis" 1972 m. (serija sprogimų Belfaste), pasikėsinimas į Margaret Thatcher 1984 m., oro uosto Londone apšaudymas iš minosvaidžių 1994 m.

Savo veiklą IRA nutraukė tik 2005 m.