Lee Harvey Oswaldo draugai iš Baltarusijos nemano, kad prieš 50 metų JAV prezidentą Johną F.Kennedy nušovė jis. Praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje Minske gyvenusį L.H.Oswaldą minskiečiai pamena kaip paprastą ir niekuo neišsiskiriantį.

Ką J.F.Kennedy nužudymu apkaltintas vyriškis veikė Minske? Bandė tapti tikru marksistu. Tuometės Baltarusijos SSR sostinėje L.H.Oswaldas viešėjo nuo 1959 iki 1962 m.

"Jis buvo paprastas vaikinas", – prisiminė 75 metų baltarusis Ernstas Titovecas. Būdamas medicinos studentu jis susipažino su būsimuoju prezidento žudiku.

Pasak E.Titoveco, kartu su amerikiečiu jis šėldavo šokiuose, eidavo į koncertus. Abu energingai megzdavo pažintis su jaunomis minskietėmis. E.Titovecas šiek tiek mokėjo angliškai, todėl jam teko garbė supažindinti L.H.Oswaldą su jo būsimąja žmona Marina.

BBC žurnalistų paklaustas, kokia buvo pirma mintis, kai sužinojo, jog L.H.Oswaldas nušovė patį Jungtinių Valstijų prezidentą, E.Titovecas sakė, kad "negalėjo patikėti savo ausimis".

"Buvo sunku patikėti. Aš tikrai maniau, kad jis nekaltas. Jis tiesiog nebuvo gimęs žudyti", – kalbėjo biotechnologu visą gyvenimą pradirbęs E.Titovecas.

Į Minską per Maskvą 20-ies metų L.H.Oswaldas atvyko baigęs karinę tarnybą JAV armijoje. Jis tiesiai šviesiai pareiškė, kad nori tapti marksistu, todėl norėtų pagyventi SSRS.

Tiesa, KGB nebuvo labai patenkintas, kad į SSRS teritoriją atvyksta amerikiečių. Bijota, kad jaunuolis gali būti šnipas. Jam iš pradžių buvo suteikta turistinė viza. Tačiau pasibaigus jos galiojimo laikui L.H.Oswaldas tyčia susilaužė riešą. Baiminantis, kad nekiltų tarptautinis skandalas, jei L.H.Oswaldas vėl bandytų iškrėsti panašų "pokštą", tik šį kartą kiek įžūlesnį, užsispyrusiam jaunuoliui buvo leista pasilikti SSRS.

"Komandiruotas" L.H.Oswaldas buvo į vieną iš sovietinių respublikų – toliau nuo pašalinių akių. Ta respublika buvo Baltarusijos SSR.

Jam parūpino darbą radijo ir televizijos įtaisų gamykloje. Taip pat davė vieno kambario buto miesto centre raktus, beje, prestižiniame Minsko Komunistų prospekte.

L.H.Oswaldas Minske buvo vienas iš kelių užsieniečių ir vienintelis amerikietis. Akivaizdu, jis traukė daugelio akis, ypač SSRS saugumo.

Minske gyvenanti Ina Markava taip pat bendravo su L.H.Oswaldu jų studijų metu.

"Jis galėdavo ateiti pas bet ką į namus, pasibelsti į duris ir pasakęs "štai, aš čia" kelias valandas svečiuotis. Tuo metu Minske taip bendrauti nebuvo įprasta", – pasakojo moteris.

Ina sakė, kad kartais L.H.Oswaldas draugų būryje praleisdavo po dvi ar tris valandas.

"Jis visuomet manė, kad tarp draugų jis – centrinė figūra, – pasakojo Ina. – Pamenu, kai būdavome visi drauge ir L.H.Oswaldui pasirodydavo, kad jis pamirštas, jis visuomet primindavo mums, jog yra čia. Atrodo, jam trūko dėmesio."

KGB, pasak L.H.Oswaldo draugų, akylai domėjosi atvykėliu. Niekam nebuvo paslaptis, kad SSRS žvalgyba sekė kiekvieną amerikiečio žingsnį – net patį intymiausią.

Pasak E.Titoveco, L.H.Oswaldą KGB nuolatos įtarinėjo. Tačiau niekuomet neišsidavė. Tik po to, kai žlugo SSRS, buvo galima suvokti, kokio masto sekimas buvo vykdomas. Juk, anot E.Titoveco, neatsitikinai L.H.Oswaldo butas buvo tarp dviejų kitų butų.

"Aplinkui jį buvo kruopščiai paruošta aplinka. Jį buvo galima lengvai stebėti, sekti, suimti, jei reikia", – pasakojo E.Titovecas.

Pasak jo, KGB manė, kad L.H.Oswaldas neabejotinai gali dirbti CŽV. Esą jo pastangos gyventi SSRS gali būti gudri provokacija.

Normanas Maileris – vienas iš nedaugelio žmonių, kuriems buvo leista susipažinti su slapta KGB medžiaga apie atvykėlį, surinkta SSRS saugumo. N.Maileris savo knygoje teigė, kad KGB niekuomet neapklausė L.H.Oswaldo, dėl ko jis atvyko į SSRS. Bet KGB kažkodėl labai domėjosi, ką šis įsikarščiavęs pasako savo žmonai per buitinius barnius.

Štai KGB įrašė vieną L.H.Oswaldo ir jo žmonos Marinos Prusakovos pokalbių.

"Tu nieko niekada nedarai", – šaukė L.H.Oswaldas. Žmona atsakė: "Ar tu pats nors kartą tvarkeisi? Aš 21 kartą, o tu? Kai padarysi, tada ir kalbėk."

L.H.Oswaldas: "Tu miegojai iki 10 val. ir nieko nedarai. Galėjai susitvarkyti iki to laiko."

Žmona: "Man reikia pamiegoti. Jei tau nepatinka, važiuok į savo Ameriką... Visuomet ieškai kaltų. Nieko tau negana, viskas blogai."

L.H.Oswaldas atrėžė: "Juokinga klausyti. Tinginė."

Pasak Peterio Savodniko, parašiusio knygą apie L.H.Oswaldą, "jis tikėjo, kad yra marksistas, revoliucionierius".

"Manau, kad jis į marksizmą atsivertė ne dėl ideologinių, o dėl psichologinių priežasčių, – sakė biografas. – Manau, kad jis pasirinko šį kelią, nes niekur kitur nepritapo. Jis jautėsi vienišas. Jis manė, kad Rusijoje bus atrastas."

Nė vienas, kurį BBC žurnalistai pakalbino Minske, netiki, kad jų pažįstamas iš Amerikos būtų nušovęs JAV prezidentą. Galbūt nieko keisto, kad draugai apibūdina draugą kaip gerą žmogų.

Tačiau juk su L.H.Oswaldo vardu siejamas vienas įžūliausių praėjusio amžiaus išpuolių.

Vladimiras Židovičius, buvęs L.H.Oswaldo bendradarbis, pasakojo, jog negalėjo įsivaizduoti, kad jo kolega žudikas. Jis dar paprašė BBC žurnalistų, kad šie ant buvusio draugo kapo padėtų gėlių, jei lankysis Teksase.