Referendumo rezultatas – būdingas autoritarinėms valstybėms: už pataisas, suteikiančias valstybės vadovui milžiniškus įgaliojimus, balsavo 90 proc. iš visų dalyvavusių plebiscite Azerbaidžano gyventojų. O dalyvavusių buvo 72 proc.

Iš viso referendume buvo teikiamos net 29 konstitucijos pataisos, palankios 54-erių šalies lyderiui bei dar labiau sustiprinančios jo galią ir taip autokratiškoje valdžios sistemoje.

Be kadencijos pailginimo, kiti pasikeitimai įtvirtino mažesnį privalomą kandidatavimo į prezidento postą amžių, o į Azerbaidžano parlamentą nuo šiol galės patekti ir 18 metų sulaukę jaunuoliai. Šios pataisos, anot kritikų, padės I.Alijevo šeimos nariams perimti svarbiausius valstybės postus.

Referendume taip pat buvo patvirtintos dvi naujos viceprezidentų pareigybės, kurias skirs pats I.Alijevas.

Pirmasis viceprezidentas pavaduos ir reikalui esant perims prezidento pareigas. Spėjama, kad pirmąja viceprezidente gali tapti I.Alijevo žmona Mehriban, kuri šiuo metu yra valdančiosios "Naujojo Azerbaidžano partijos" vadovo pavaduotoja. Tiesa, viceprezidentu gali tapti ir 19 metų I.Alijevo sūnus, senelio garbei pavadintas Heidaro vardu.

Pataisos taip pat suteiks prezidentui galimybę panorėjus šaukti pirmalaikius vadovybės rinkimus ir nesunkiai paleisti parlamentą.

2003 m. iš tėvo šalies lyderio postą perėmęs I.Alijevas nebeturės kandidatuoti iš naujo 2018 m. Nauji rinkimai vyks tik 2020 m.

Oficialiai šio referendumo rezultatai bus patvirtinti tik spalio mėnesį, tačiau balsavimas jau kritikuojamas. Azerbaidžano opozicija ir žmogaus teisių gynimo organizacijos vadina patvirtintas pataisas nedemokratiškomis. Režimo atstovai aiškino, kad reformos padės užtikrinti valdžios tęstinumą ir būtinų ekonominių reformų vykdymą.

Opoziciniai judėjimai dar prieš referendumą organizavo masinius protestus ir smerkė balsavimą kaip I.Alijevo mėginimą pratęsti ilgametį savo šeimos valdymą šioje gausioje naftos buvusioje SSRS respublikoje prie Kaspijos jūros.

Europos konstitucinės teisės ekspertų taryba pareiškė, kad siūlomos konstitucijos pataisos "smarkiai pakenktų valdžių padalijimo principui, nes suteiktų prezidentui beprecedentes galias". O tarptautinė organizacija "Amnesty International" pažymėjo, "referendumą lydėjo areštai ir bauginimai".

"Tie, kurie mėgino kritikuoti šias pataisas ir ragino už jas nebalsuoti, sulaukė valdžios puolimo ir persekiojimo", – teigė organizacija.

54 metų I.Alijevas perėmė valdžią 2003 m., mirus jo tėvui Heidarui Alijevui – buvusiam SSRS KGB karininkui ir komunistinių laikų lyderiui, kuris nuo 1993 m. geležiniu kumščiu valdė nepriklausomą tapusį Azerbaidžaną.

2013 m. I.Alijevas triuškinama balsų dauguma buvo perrinktas trečiai kadencijai. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ataskaitoje teigta, kad tuos rinkimus temdė reikšmingos problemos ir trūkumai.

Kita vertus, I.Alijevas gali kandidatuoti į prezidentus neribotą skaičių kartų, nes tokią teisę įgijo po 2009 m. vykusio ginčijamo referendumo, panaikinusio dviejų prezidento kadencijų limitą.

Azerbaidžanas – musulmoniška, bet sekuliari valstybė, įsiterpusi tarp Irano ir Rusijos – uoliai stengiasi kurti modernios europinės šalies įvaizdį. 2012 m. šalyje vyko "Eurovizijos" dainų konkursas, o šiemet Baku buvo pirmą kartą surengtas "Formulės-1" pasaulio čempionato etapas. Aktyvistai reiškia didžiulį susirūpinimą dėl numanomų žmogaus teisių pažeidimų Azerbaidžane.

Žmogaus teisių organizacija "Human Rights Watch" gegužę sukritikavo Azerbaidžaną dėl "griežtų veiksmų prieš žmogaus teisių aktyvistus ir valdžios atžvilgiu kritiškai nusiteikusius žurnalistus".

"Prezidentas I.Alijevas – žmogus, kuriam tenka didžiausia atsakomybė už pasibaisėtiną žmogaus teisių padėtį Azerbaidžane pastarąjį dešimtmetį", – praėjusią savaitę pažymėjo organizacija "Freedom House".