Dėl sankcijų Aleksandro Lukašenkos piniginėmis vadinamiems stambiems Baltarusijos verslininkams Europoje verda karštos diskusijos. Kas yra A.Lukašenkos oligarchai, pasidomėjo Lenkijos laikraštis „Gazeta Wyborcza“.

Gatvei – verslininko vardas

Prieš 17 metų tapęs prezidentu A.Lukašenka verslininkus vadino "blusuotomis utėlėmis“, kurias tauta privalo nusimesti nuo savo kūno. Bet šiandien Minsko gatvėse dažnai galima pamatyti prabangių automobilių „Ferrari“ arba „Bentley“, o prie kiekvieno stambesnio miesto išdygę turtuolių „getai“.

Viena Bresto gatvė pavadinta Michailo Mošenskio, žuvies importo ir perdirbimo koncerno „Santa-Impeks-Brest“ įkūrėjo, vardu. Jo turtas buvo vertinamas 150 mln. dolerių. Po jo mirties verslą perėmė 41 metų sūnus Aliaksandras – kone jauniausias Baltarusijos oligarchas.

Oligarchais, pelniusiais didžiausią A.Lukašenkos pasitikėjimą, šiandien vadinami Jurijus Čižas, Aliaksandras Šakutinas ir Vladimiras Peftijevas. Šis yra akivaizdus lyderis šiame sąraše, jo turtą nepriklausomos žiniasklaidos priemonės vertina 1 mlrd. dolerių.

Ginklai, sportas ir loterijos

V.Peftijevo baltarusiškos svajonės istorija prasidėjo 1993 m., kai jis įsteigė bendrovę „Beltecheksport“, kuri prekiavo ginklais, likusiais iš buvusios SSRS. Tuo metu verslininkas buvo premjero Viačaslavo Kebičiaus patikėtinis. A.Lukašenkos pergalė 1994 m. prezidento rinkimuose nesutrukdė V.Peftijevo verslui, nes jis sugebėjo užmegzti ryšius su naujo šalies vadovo šeima, pirmiausia su sūnumi Viktoru, kuris dabar yra prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ir kuruoja jėgos tarnybas. O A.Lukašenkos žmona dabar vadovauja vienos V.Peftijevo bendrovės atstovybei.

Bendrovė „Beltecheksport“ šiandien gamina lėktuvus, šarvuočius ir mažo kalibro ginklus, tačiau pagrindinis jos verslas yra būti tarpininkei tarp Rusijos ginklų bendrovių ir diktatorių Afrikoje, centrinėje Azijoje, Pietryčių Azijoje ir Pietų Amerikoje. JAV sako, kad V.Peftijevo konglomeratas yra pardavęs ginklų Iranui ir Šiaurės Korėjai.

Be prekybos ginklais, šio Baltarusijos oligarcho imperija taip pat gamina alkoholį ir verčiasi nekilnojamuoju turtu, pirmiausia – arabų šalyse. Jo bendrovė „Sport-pari“ organizuoja loterijas, o jos pagrindinis partneris yra Prezidento sporto klubas, kurį kuruoja kitas A.Lukašenkos sūnus Dmitrijus. V.Peftijevas taip pat yra Baltarusijos teniso asociacijos vadovas, jis padėjo pirmajai pasaulio raketei Viktorijai Azarenkai jos pirmaisiais sportinės karjeros žingsniais.

V.Peftijevas turi nekilnojamojo turto ir verslą Maltoje, Austrijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Indijoje. Jis gyvena Maltoje ir į gimtinę užsuka tik retsykiais. Manoma, kad verslininkas turi dvigubą pilietybe, o jo vaikai net nekalba rusiškai.

Kai pernai vasarą Briuselis įtraukė V.Peftijevą į juodąjį sąrašą ir skyrė jam sankcijas, A.Lukašenka įsiuto.

„Prisiekiu, V.Peftijevą gyvenime mačiau gal tik du ar tris kartus, ne daugiau, – tuomet tikino šalies vadovas. – Sako, kas jis valdžią finansuoja. Prisiekiu, kad nei asmeninėms, nei valstybinėms reikmėms pinigų iš jo neėmiau.“

Aistros dėl viešbučio

Tačiau A.Lukašenka neneigia pažinties su 48 metų J.Čižu, kurį dažnai galima pamatyti prezidento draugijoje. Juodu abu kilo iš kaimo, turi bendrų pomėgių – pavyzdžiui, šienauti dalgiu.

„Tai genialus verslininkas, turintis talentą uždirbti pinigus“, – laikraščiui „Gazeta Wyborcza“ sakė analitikos centro „Strategija“ ekonomistas Leonidas Zaika.

J.Čižas valdo koncerną „Traipl“, kuris importuoja rusišką naftą, perdirba ją ir pereksportuoja į Vakarus. Oligarchas verčiasi ir statybų versle. 150 mln. eurų vertės viešbučio „Kempinski“ Minsko centre statybų projektas neseniai sukėlė sandalą Briuselyje. Slovėnija vasarį vetavo siūlymą įtraukti J.Čižą į ES juodąjį sąrašą ir pagrasino blokuoti visus Briuselio sprendimus dėl Baltarusijos. Priežastis netruko iškilti į paviršių: Slovėnijos bendrovė „Riko Group“ yra viešbučio statybų projekto partnerė.

J.Čižas turi verslo ryšių ir kaimynėse Lietuvoje bei Latvijoje, šioje verčiasi biodegalų gamyba. Mėgsta sportą, jaunystėje užsiėmė klasikinėmis imtynėmis, o šiandien vadovauja Baltarusijos imtynių federacijai. Verslininkui priklauso Minsko futbolo klubas „Dinamo“.

„Eurovizijos“ klastotės

Trečias stambiausias Baltarusijos oligarchas – 52 metų A.Šakutinas – žinomas kaip populiariosios muzikos mėgėjas. Neseniai jo vardas nuskambėjo skandale dėl balsų klastojimo per „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos turą. Pagrindinis jo rėmėjas buvo A.Šakutinas.

Dar iki finalinio balsavimo sklandė gandai, kad nugalėtojas aiškus iš anksto – tai 26 metų atlikėja Aliona Lanskaja, kurią protegavo A.Šakutinas. Vertinimo komisija nugalėtoju išrinko grupę „Litesound“, bet žiūrovai balsuodami SMS žinutėmis į pirmą vietą išstūmė A.Lanskają. „Litesound“ užginčijo rezultatus, viešojoje erdvėje pasklido įtarimai, kad balsų nugalėtojai "priskambino“ įtakingi rėmėjai.

Į kilusį skandalą teko įsikišti pačiam A.Lukašenkai. Net keletas valstybinių institucijų atliko tyrimą ir nustatė, kad balsai iš tiesų buvo klastojami. Galiausiai priimtas sprendimas, kad į Bakų atstovauti Baltarusijai važiuos „Litesound“. Keli atrankos konkurso organizatoriai gavo papeikimus arba buvo atleisti iš pareigų, o A.Šakutinui teko viešai apgailestauti.

Verslininko turtas vertinamas 150 mln. dolerių, jis vadovauja statybų technikos gamybos bendrovei „Amkodor“. Tai stambiausia tokio pobūdžio bendrovė buvusios SSRS teritorijoje, ji eksportuoja produkciją į Rusiją, Serbiją, Bulgariją, Rumuniją ir netgi Nepalą bei Pietų Afrikos Respubliką.

A.Šakutinas priklauso organizacijai „Baltoji Rusia“, kuri jungia verslininkus, palaikančius A.Lukašenką.

Iš vandens lipa sausi

Tačiau parama A.Lukašenkai negali apsaugoti nuo visų pavojų. Dabar KGB tardymo izoliatoriuje laikomas Viktoras Ševcovas, kuris, neoficialiomis žiniomis, kaltinamas machinacijomis statant būstą Venesueloje. Šios šalies prezidentas Hugo Chávezas yra geras A.Lukašenkos bičiulis.

„Tegu grąžina, ką pavogė“, – apie V.Ševcovą kalbėjo Baltarusijos vadovas.

Anksčiau V.Ševcovas vadovavo bankui „Trastbank“. Praėjusios amžiaus paskutiniame dešimtmetyje jis turėjo vadinosi „Infobank“ ir buvo įsivėlęs į nelegalią prekybą ginklais su Iraku. Dėl šios priežasties JAV buvo uždraudusios savo bendrovėms bendradarbiauti su šia finansine organizacija.

Bėdų yra turėjęs ir V.Peftijevas. Vakaruose besislapstantis buvęs Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos Kovos su korupcija skyriaus darbuotojas Viačaslavas Dudkinas naujienų portalui „Beloruskij Partizan“ papasakojo, kad jo grupė buvo surinkusi faktų apie V.Peftijevo finansines machinacijas. Bet jokių sankcijų verslininkas nesulaukė.

Su teisėsaugos organais bendrauti teko ir J.Čižui. 2007 m. KGB suėmė valstybinio koncerno „Belneftechim“ vadovą Aliaksandrą Borovskį, įtariamą finansinėmis machinacijomis perdirbant rusišką naftą. J.Čižas buvo iškviestas kaip liudininkas ir priverstas pasirašyti pasižadėjimą neišvykti. Galiausiai oligarchas iš vandens išlipo sausas, o A.Borovskis buvo nuteistas penkeriems metams kalėjimo. Tiesa, praėjus pusmečiui A.Lukašenka suteikė jam malonę.