„Jūs nesate geroje pozicijoje. Neturite kortų. Su mumis turėsite kortas“, – sakė JAV prezidentas.
D. Trumpas taip auklėjo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Po vakarykščio pokalbio su V. Putinu, panašu, kad pats D. Trumpas prieš Rusijos prezidentą stovi be kortų.
„Išslydo iš D. Trumpo rankų kortos ir, tiesą sakant, tokia tiesos akimirka. Nenoras buvo suprasti, kad D. Trumpas tiesiog nenori spausti Rusijos“, – teigė ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius.
Ir jau ne pirmą kartą.
„Iš esmės šita situacija yra įstrigusi ir ji kartojasi. Iš pradžių labai teigiamas pokalbio vertinimas, tada pažadas, kad tuoj bus pokytis, ir jei to nebus laikomasi – bus taikomos sankcijos ir griežta reakcija. Visiškai vienodai – nieko neįvyksta“, – pasakojo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Vakar D. Trumpas dvi valandas kalbėjo su V. Putinu telefonu.
„Tai nėra mūsų karas, tai nėra mano karas, neturėjome būti įtraukti“, – tikino JAV prezidentas.
LNK stop kadras.
Po pokalbio – ir vėl palankumas agresoriui V. Putinui, kalbos apie didelius verslus su rusais ateityje, priekaištai aukai – Ukrainai.
„V. Zelenskis yra stiprus vyrukas, su juo nėra lengva turėti reikalų. Bet manau, kad jis nori sustoti“, – kalbėjo D. Trumpas.
Žadėjęs taiką per parą, save vadinęs derybų genijumi, po paskutinio pokalbio su V. Putinu D. Trumpas kalba apie visišką amerikiečių pasitraukimą nuo Ukrainos reikalų.
„Manau, kad kažkas įvyks. Sakau jums – čia yra įtraukti labai dideli ego. Bet manau, kad kažkas įvyks. O jei ne – tiesiog atsitrauksiu, ir jie turės tęsti. Tai buvo Europos situacija, turėjo ir likti Europos situacija“, – tvirtino D. Trumpas.
Premjerui Gintautui Paluckui panašu, kad rusai nuo pradžių turėjo planą ir jis veikia – tyčia vilkinti derybas, žeminti ir išvesti D. Trumpą iš kantrybės.
„Akivaizdu, kad tempiamas laikas ir mėginama išstumti iš šio derybų proceso JAV“, – aiškino G. Paluckas.
Krašto apsaugos ministrė „mirtinais spąstais“ vadina situaciją, jei amerikiečiai paliktų Ukrainą ir nebespaustų rusų.
„Susikurtume dvigubą problemą, ir Ukrainai tai taptų mirtinais spąstais. O NATO teritoriniam integralumui tai taptų labai realia grėsme – labai greitai“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Nors D. Trumpas nespaudžia rusų, bet amerikiečiai tęsia karinę ir žvalgybos paramą Ukrainai.
Ministrė D. Šakalienė taip pat sako, kad nors D. Trumpo pozicija europiečiams gali atrodyti šokiruojanti – europiečiai gali ir padėkoti.
„Buvo naudinga Europai, nes paspartino visus mūsų procesus. Mūsų karinės pramonės procesai per keletą savaičių, porą mėnesių, paspartėjo labiau nei per keletą metų prieš tai“, – teigė krašto apsaugos ministrė.
Europos Sąjunga priėmė 17 sankcijų Rusijai paketą. Įtraukta naujų šešėlinio laivyno tanklaivių, dar kelioms dešimtims rusų pareigūnų užverti keliai į Vakarus.
„Europiečiai, turime stabdyti šį užburtą ratą. Instrumentas tam yra naujos sankcijos. 17 paketas, dėl kurio sutarėme, – jau praeitis. Turime pradėti rengti naujas sankcijas“, – sakė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Norime, kad pasekmės būtų matomos ir iš JAV pusės. Iš tikrųjų nematėme, kad šios derybos darytų spaudimą Rusijai“, – aiškino ES užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ambasadorius L. Linkevičius sako, kad vien šis nesibaigiantis europinių sankcijų konvejeris rodo, jog vis dar taikoma ne ten, kur rusams tikrai skaudėtų.
„Esmė yra nafta. Jei visos strėlės bus nukreiptos į tą produktą, kuris maitina biudžetą... Aišku, sunku, žymiai sunkiau. Kai kurie dalykai gal pradžiai ir neįmanomi, bet tai nereiškia, kad nereikia nieko daryti“, – tikino jis.
Anot L. Linkevičiaus, iškalbinga yra tai, kad D. Trumpas turėjo ir tebeturi pasirinkimą – greitai parklupdyti Rusiją. Paties D. Trumpo respublikonai yra pasiūlę stiprių sankcijų, bet to nedaro.
„D. Trumpas taip pat turėjo pasirinkimą ir, panašu, kad jis pasirinko – bent šiai dienai – ne tą kelią, kuriuo žadėjo išspręsti konfliktą“, – teigė ambasadorius Švedijoje.
Ministrė D. Šakalienė neatmeta, kad amerikiečiai galėtų pasitraukti nuo Ukrainos.
„Toks scenarijus, manau, yra galimas. Tačiau taip pat turime atsižvelgti, kad situacija tarp JAV ir Kinijos yra įtempta. Taivano sąsiauryje ir Pietų Kinijos jūroje situacija yra įtempta, ir ten JAV reikės Europos“, – aiškino D. Šakalienė.
Priklausomybę nuo amerikiečių paramos mažina pati Ukraina. Didesnė dalis ginantis nuo rusų naudojamų ginklų jau pagaminama Ukrainoje.
