Vos už kelių šimtų kilometrų nuo Flinto, "General Motors" (GM) gimtojo miesto, esančioje "Toyotos" automobilių gamykloje dirbantys amerikiečiai jaučiasi visai kitaip nei tie, kurie dirba GM fabrike.

Šioje Kentukio valstijoje esančioje gamykloje "Toyota" kasmet pagamina po 500 tūkst. automobilių. Darbuotojai čia jaučiasi užtikrinti dėl savo ateities.

Japonijos automobilių milžinė "Toyota" – sparčiausiai auganti automobilių gamintoja JAV. Šiais metais pagal pardavimą "Toyota" pagaliau aplenkė GM.

Kaip japonams pavyko užkariauti JAV rinką? Kodėl tokios automobilių gigantės kaip GM ar "Ford" nesugebėjo išlaikyti savo pozicijų?

"Prieš penkiolika metų JAV automobilių bendrovės dominavo pasaulyje. GM buvo didžiausia pasaulyje, didžioji dalis jos gamyklų veikė netoli Detroito", – tvirtino profesorius Garelas Rhysas iš Kardifo universiteto.

Prieš kelis dešimtmečius keturi iš penkių automobilių pasaulyje buvo pagaminti JAV, o pusė visų Jungtinėse Valstijose pagamintų automobilių – GM. Nė viena vietos įmonė neturėjo tiek kapitalo ir galimybių įsiveržti į pasaulinę rinką, kiek GM. Didžiausia GM konkurentė "Ford" neprilygo net pusei GM įmonės, o vokiečių "Volkswagen" buvo vos didesnė nei GM valdoma "Opel" ir turėjo tik vieną automobilio modelį – "VW Beetle".

"Toyotos" tuo metu net nesimatė už horizonto. 1955 m. Japonijoje ši bendrovė pagamino vos 23 tūkst. automobilių, o GM – net 4 mln.

Tačiau milžiniškų įmonių dominavimas Amerikos automobilių rinkoje, pasak ekspertų, stabdė technologinį vystymąsi. JAV automobilių pramonei smogė ir pasaulinė naftos krizė.

"Tada pirmą sykį populiarūs tapo maži automobiliai. Amerikiečiai suvokė, kad tokie automobiliai kaip "Toyota Corolla" – kur kas patrauklesni nei didelės amerikietiškos mašinos, – sakė Jamesas Womackas, knygos "Mašina, kuri pakeitė pasaulį" ("The Machine that Changed the World") autorius. – Nenuostabu, kad 9-ajame dešimtmetyje automobilių importo apimtis iš Japonijos smarkiai išaugo. Greitai japoniški automobiliai užkariavo beveik ketvirtadalį JAV rinkos."

Kol JAV gamintojai spaudė vyriausybę, kad ši apribotų importo apimtį, "Toyota" ir "Nissan" ėmė steigti savo gamyklas JAV teritorijoje, kad išvengtų importo ribojimų.

"Iki 2005 m. JAV įsteigti japonų fabrikai pagamindavo po 4 mln. automobilių kasmet, ir tai sudarė apie ketvirtadalį visų JAV pagaminamų automobilių. GM tuo metu pagamino gerokai mažiau", – sakė J.Womackas.

Japonai savo gamyklas steigė tuose JAV regionuose, kur didelės įtakos neturi profesinės sąjungos ir darbo užmokestis menkas. Jie pakeitė ir gamybos metodus – esant būtinybei buvo įmanoma per trumpą laiką pakeisti visą gamybos seriją. Didžioji dalis produkcijos buvo maži, kompaktiški ir nedaug kuro naudojantys automobiliai.

O JAV įmonėms taip ir nepavyko "nukopijuoti" japonų metodikos. Nepavyko sukurti ir mažų automobilių, kurie naudotų mažiau kuro.

J.Womackas tvirtino: "Buvo lengva pasakyti, kad mes ketiname keisti gamybą, tačiau sunku tai padaryti."

Tiesa, amerikiečių bendrovės bandė išsisukti su lengvųjų sunkvežimių gamyba. Tokio tipo transporto priemonėms galiojo 25 proc. muito mokesčiai, be to, šių automobilių gamyba leido įmonėms išvengti vyriausybės nustatytų apribojimų dėl degalų naudojimo efektyvinimo.

Greitai lengvųjų sunkvežimių, tokių kaip "Chrysler Voyager", "Jeep Grand Cherokee" ar "Ford Explorer", pardavimas sudarė daugiau nei pusę didžiųjų JAV automobilių bendrovių produkcijos.

Tačiau, pasak ekspertų, ši Amerikos gamintojų strategija vėliau pasirodė esanti klaidinga.

Praėjusiais metais pakilusios degalų kainos smarkiai sumažino lengvųjų automobilių pardavimą, o naujos nišos JAV gamintojai iki šiol neranda.

Nors Detroito automobilių parodoje didžiosios Amerikos bendrovės žadėjo, kad netrukus pristatys hibridinių ir elektra varomų automobilių serijas, ekspertai sako, kad iki pirmųjų masinės gamybos modelių pasirodymo gali praeiti net ne metai, o galbūt dešimtmečiai.