Įtakingas vokiečių leidinys „Der Spiegel“ paskelbė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel susitarė su kitais Europos lyderiais konservatoriais padėti Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy per jo rinkimų kampaniją.

Kad tarp A.Merkel ir N.Sarkozy per euro zonos krizę užsimezgė tvirtas ryšys – niekas neabejoja. Tačiau ar turi Vokietijos kanclerė leidimą agituoti Europoje už savo kolegą ir demonstruoti nepritarimą prancūzų socialistų kandidatui į prezidentus François Hollande'ui?

Kaip minėjo leidinys, N.Sarkozy populiarumas nėra toks, kaip jo varžovo, tačiau bent tai gerai, kad jo pusėje yra A.Merkel.

Vokietijos kanclerė neįprastai atvirai parėmė siekį, kad Prancūzijos prezidentas būtų perrinktas. Abu lyderiai drauge vaikštinėjo Prancūzijos paplūdimiais, kartu pasirodė per televiziją ir planuoja bendrus kampanijos renginius. O su socialistu F.Hollande'u kanclerė bendraudavo gerokai šalčiau.

Maža to, „Der Spiegel“ pareiškė, kad konservatorių dominuojamos Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės susitarė per rinkimų kampaniją nepriimti F.Hollande'o.

Esą toks sprendimas priimtas po to, kai F.Hollande'as pareiškė ketinąs iš naujo derėtis dėl fiskalinio pakto. Be to, socialistas yra pareiškęs, kad įves 75 proc. pajamų mokestį visiems Prancūzijos gyventojams, kurių metinės pajamos viršija 1 mln. eurų.

Tiesa, po publikacijos visų šalių vyriausybių atstovai neigė, jog egzistuotų koks nors sąmokslas ignoruoti socialistą.

Bet ekspertai pridūrė, kad toks susitarimas galėjo egzistuoti. „Informuoti šaltiniai Britanijoje, netgi iš Leiboristų partijos, baiminasi galimo finansų nestabilumo po F.Hollande'o pergalės, o daugelis (Vokietijos opozicinėje) SPD (Socialdemokratų partijoje) nusiteikę netgi dar skeptiškiau“, – sakė Prancūzijos politikos specialistas Johnas Gaffney.

Pats N.Sarkozy irgi atmetė pranešimus apie sąmokslą, tačiau, naudodamasis kilusiu triukšmu, vaizdavo savo oponentą izoliuotą nuo regiono lyderių.