2014 metų kovą Rusija oficialiai aneksavo pusiasalį po to, kai Krymas nubalsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos referendume, kurį Vakarai pripažino neteisėtu.
Vėliau tais pačiais metais Maskva parėmė prorusišką sukilimą Rytų Ukrainoje, o dar po aštuonerių metų prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į šią provakarietišką šalį.
2022-ųjų rugsėjį Rusija pareiškė aneksavusi dar keturis Ukrainos regionus – Donecką ir Luhanską rytuose bei Zaporižią ir Chersoną pietuose. Šių aneksijų nei Kyjivas, nei jo sąjungininkai nepripažįsta.
„Per 10 okupacijos metų Rusija padarė viską, ką galėjo, kad delegitimizuotų Ukrainos suverenitetą Kryme“, – teigė „Amnesty International“, apibūdindama politiką, kurią Maskva taikė „siekdama pakeisti etninę sudėtį“ pusiasalyje.
„Atrodo, kad ši politika yra Rusijos planų kitose jos okupuotose Ukrainos teritorijose modelis“, – tvirtino organizacija.
Ataskaitoje aprašomi bandymai pakeisti Krymo, kuriame taip pat gyvena Krymo totoriai, iš esmės boikotavę ginčijamą 2014 metų referendumą, demografinę sudėtį.
Daugelis musulmonų mažumos atstovų negalėjo atleisti Maskvai už siaubą, kurį jų šeimos patyrė per prievartinius trėmimus 1944 metais valdant sovietų diktatoriui Josifui Stalinui.
„Šiurpi indoktrinacija“
Teisių stebėtojų organizacija teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį Rusijos valdžia siekė nuslopinti ukrainiečių ir Krymo totorių tapatybę, taikydama įvairius apribojimus, įskaitant švietimo, religijos, žiniasklaidos ir teismų sistemos srityse.
Per 10 okupacijos metų Rusija padarė viską, ką galėjo, kad delegitimizuotų Ukrainos suverenitetą Kryme.
„Mokymo programos pakeitimai ir beveik visiškas ukrainiečių kalbos mokymo panaikinimas yra skirti užtikrinti, kad jaunosios kartos neturės žinių ir sąmoningumo, kad galėtų pasipriešinti rusiškam naratyvui apie Krymo istoriją, – sakoma ataskaitoje. – Prie to prisideda visos nepriklausomos žiniasklaidos nutildymas, religinių mažumų ir jų papročių slopinimas bei kultūrinių švenčių draudimas.“
„Amnesty International“ teigė, kad Krymo gyventojai verčiami priimti rusiškus pasus arba „susidurs su žmogaus teisių atėmimu, galimybės naudotis būtiniausiomis paslaugomis atėmimu ir net rizika būti deportuotiems“.
Teisių organizacija sakė, kad dėl plataus masto V. Putino invazijos į Ukrainą smarkiai paaštrėjo susidorojimas su „bet kokiomis paramos Ukrainai apraiškomis arba vien dėl įtarimų nelojalumu okupacinei Rusijos valdžiai“.
Ataskaitoje minimos tokios baudžiamosios priemonės kaip atleidimas iš darbo, baudos, kratos namuose, sulaikymas ir savavališkas areštas bei baudžiamasis persekiojimas.
„Amnesty International“ teigė, kad panaši politika vykdoma ir kitose šiuo metu Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose.
Organizacija nurodė užfiksavusi „šią šiurpią indoktrinaciją ir prievartą, kurią Rusijos valdžia vykdo mokyklose okupuotose Zaporižios ir Chersono dalyse bei kitose okupuotose teritorijose“.
Ataskaita buvo paskelbta kruopščiai sustyguoto balsavimo dėl prezidento posto fone, kur 71 metų V. Putinas laimėjo dar vieną šešerių metų kadenciją. Jis kandidatavo be realių varžovų, praėjus mėnesiui po to, kai Arkties kalėjime staiga mirė pagrindinis jo kritikas 47 metų Aleksejus Navalnas.
Balsavimas taip pat vyko penkiose okupuotose Ukrainos teritorijose, įskaitant Krymą.
