Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Kongresas ant kilimėlio kviečiasi europiečių šnipinėjimu įtariamos Nacionalinės Saugumo Agentūros (NSA) vadovus. Sostinėje Vašingtone lankosi ir Europos Parlamento (EP) delegacija, laukianti amerikiečių politikų ir saugumo pareigūnų pasiaiškinimo. Baltieji Rūmai ir Kongresas žada įdiegti papildomus saugiklius, kurie neleistų piktnaudžiauti žvalgant užsienio sąjungininkes.

Baltųjų Rūmų spaudos atstovas aiškina, kad su atvykusia EP delegacija aptars europiečių ir amerikiečių diskusiją dėl privatumo, tačiau žurnalistai nekantrūs.

JAV ambasadorius savo šalyse ant kilimėlio išsikvietė prancūzai, ispanai ir vokiečiai – pirmieji dėl vietos žiniasklaidos pranešimų apie milijoninę amerikiečių kolekciją, sudarytą iš prancūzų ir ispanų skambučių įrašų. Vokiečiai – dėl dienraščio „Der Spiegel“ ir Vokietijos saugumo tarnybų įtarimų apie esą sektą kanclerės Angelos Merkel mobilųjį telefoną.

„Nusivylimas didelis. Mes juk nelaikome savo kanclerės teroriste, todėl esu tikras, kad amerikiečiai turi iš naujo pergalvoti, kokius duomenis žvalgo“, – teigė EP delegacijos narys Axelis Vossas.

Kongresas antradienį ant kilimėlio kviečia šnipinėjimu įtariamos NSA vadovus. Už žvalgybą atsakingi Senato nariai net įtaria, kad apie NSA programos mastą esą nežinojo nė pats prezidentas Barackas Obama. Jis šių teiginių nekomentuoja dėl esą slaptos informacijos, bet interviu žiniasklaidos tinklui „Fusion“ tikina, kad amerikiečiai peržiūrės savo žvalgybos strategiją.

„Noriu pabrėžti, kad iš esmės persvarstome, kaip mūsų žvalgyba turi veikti užsienyje. Vidaus žvalgybą jau reglamentuoja labai griežti įstatymai, tarptautinę – ne tokie griežti. Sakiau dar prieš pasirodant Edwardo Snowdeno nutenkintai informacijai – turime pasirūpinti, kad tobulėjant technologijoms, kurios leidžia žvalgyti vis geriau, nepamirštume vertybių ir nepiktnaudžiautume“, – aiškino JAV prezidentas Barackas Obama.

Skandalą komentuojantis buvęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchner mano, kad Europą labiausiai ir pritrenkė amerikiečių technologinės galimybės žvalgyti. Esą šnipinėja visi, prancūzai taip pat, tačiau ne visi sugeba įgyvendinti tokio mąsto programą, kokia įtariami amerikiečiai.

JAV įsipareigojusios nešnipinėti tik Didžiosios Britanijos, Australijos, Naujosios Zelandijos ir Kanados, su šiomis šalimis amerikiečiai po antrojo pasaulinio karo pasirašė vadinamąjį Penkių Akių nešnipinėjimo paktą.