Vadinamieji kvaišalų turistai ir su jais į Nyderlandus atkeliaujantis nusikalstamumas bei kitos blogybės taip įsiėdė olandams, kad jie siekia uždrausti savo šalyje užsieniečiams pirkti lengvus kvaišalus, rašo dienraštis "The New York Times".

Milijonai turistų

Kiekvieną vakarą Marco Josemanso "Easy Going" kofešopas (kavinė, kurioje prekiaujama lengvais kvaišalais) buvo perpildytas. Eilės nusipirkti marihuanos ir hašišo nusidriekė per visą salę. Dauguma laukiančių – jaunuoliai, bet tik keli iš jų – olandai.

Kiekvieną dieną tūkstančiai kvaišalų turistų užplūsta Mastrichtą – nedidelį gražų miestą Pietryčių Olandijoje. Per metus jų, pasak Mastrichto pareigūnų, net 2 mln. Pagrindinis tokių atvykėlių tikslas – aplankyti 13 miesto kofešopų, kuriuose galima nusipirkti įvairiausių marihuanos suktinių be baimės būti suimtiems.

Mat Nyderlanduose lengvi narkotikai yra legalizuoti ir jų galima teisėtai nusipirkti specialiuose kofešopuose.

Atneša daug bėdų

Tačiau Mastrichto ir kitų Nyderlandų pasienio miestų trauka jau įgriso patiems olandams. Kovodamas su automobilių spūstimis, dideliu nusikalstamumu, Mastrichtas siekia, kad užsieniečiams būtų draudžiama parduoti lengvus kvaišalus.

Miesto pareigūnai su skausmu stebi, kaip Nyderlandų narkotikų tolerancijos politika, kurios pagrindinis tikslas – sumažinti olandų jaunimo polinkį į kvaišalus, tapo kažkuo visiškai kitu. Nyderlandų miestai, esantys šalia Vokietijos, Belgijos ir Prancūzijos, tampa narkotikų tiekimo regioniniais centrais.

Pavyzdžiui, Mastrichte nusikalstamumo lygis yra tris kartus didesnis nei tokio paties dydžio miestuose, esančiuose toliau nuo pasienio.

"Jie atvyksta automobiliais ir sukelia daug triukšmo, – teigė aštuonerius metus Mastrichto meru buvęs Gerdas Leersas. – Bet blogiausia, kad tie žmonės labai patrauklūs nusikaltėliams, kurie bando parduoti savo prekę, todėl šie čia ir įsikuria."

Ne per seniausiai šį viduramžių miestą sukrėtė susišaudymas greitkelyje. Incidente dalyvavo bulgaras, nusamdytas nužudyti vienos narkotikų gaujos narį.

Laisvos prekybos principai?

Tačiau ES laisvos rinkos principai tokius Mastrichto bandymus apriboti prekyba kvaišalais daro kone beviltiškus. Tiesa, ši byla jau keliauja per teismus ir netrukus taps dideliu išbandymu Europos Teisingumo Teismui, kuris spręs, ar gali būti padaryta išimtis ES vidaus prekybos taisyklėse.

G.Leersas spėja, kad draudimas užsieniečiams parduoti kvaišalus įsigalios dar negreitai, bet praėjusį mėnesį Mastrichtas jau laimėjo pirmą nedidelę pergalę. Europos Teisingumo Teismo generalinis advokatas Ivesas Botas atrado, kad "narkotikai, tarp jų – kanapės, nėra prekės, kaip kitos, ir jų prekyba neturi nešti naudos iš laisvo prekių judėjimo, garantuoto Europos įstatymų".

Europos Teisingumo Teismas savo sprendimą turėtų paskelbti šių metų pabaigoje.

Geri mokesčių mokėtojai

Vis dėlto ne visus Mastrichto gyventojus džiugina G.Leerso ir jo šalininkų iniciatyva. Ypač tam priešinasi tų pačių kofešopų savininkai.

"Tai kitų ES piliečių diskriminacija", – kalbėjo Mastrichto kofešopų savininkų asociacijos atstovas Johnas Deckersas.

Kofešopų šalininkai taip pat tikina, kad dabartinė tvarka užsieniečius atgraso nuo narkotikų paieškos gatvėse. Paskutinis prekybininkų argumentas – mokesčiai, kuriuos kofešopai sumoka į valstybės biudžetą. Esą per metus šios kvaišalų parduotuvėlės sumoka 450 mln. eurų (apie 1,55 mlrd. litų) mokesčių ir suteikia tūkstančius darbo vietų.

Kalti kaimynai

Jei Mastrichto idėjai riboti kvaišalų prekybą užsieniečiams bus uždegta žalia šviesa, juo paseks daugelis kitų Nyderlandų miestų. Praėjusiais metais du maži miesteliai jau uždarė visus kofešopus, kai apklausos parodė, kad didžioji dauguma klientų – užsieniečiai.

Blogų žodžių olandai negaili ir kaimynių – Vokietijos, Belgijos ir Prancūzijos – valdžiai.

"Jie nebaudžia smulkių pirkėjų, – kalbėjo Tilburgo teisės universiteto profesorius Cyrille'as Fijnaut. – Bet neleidžia, kad kofešopai veiktų pas juos ir mus padaro narkotikų prekeiviais. Mūsų politika yra išnaudojama ir netinkamai bei iškraipytai įgyvendinama."

Kofešopai nyksta

"Easy Going" kofešope prie durų stovi kompiuteris, kur nuskenuojami ir patikrinami dokumentai. Pagrindinis reikalavimas – kad klientui būtų 18 metų. Nedidelė asmens nuotrauka vairuotojo pažymėjime išdidinama iki ekrano dydžio, kad apsauga gerai galėtų įsižiūrėti į klientą. Be to, visi sandoriai fiksuojami.

Apklausos rodo, jog dauguma olandų mano, kad kofešopai turi veikti toliau, bet kažkada šalyje jų buvo 1,5 tūkst, o dabar tik 700 ir kiekvienais metais mažėja.

"Lėtai lėtai jie uždaromi įvedus vis naujų taisyklių", – teigė kitas Tilburgo universiteto profesorius Nicole Maalste, parašęs knygą apie kofešopus.

Be to, egzistuoja ir juodoji liberalios narkotikų politikos pusė. Nyderlanduose įteisintas silpnų narkotikų pardavimas, tačiau nelegalizuotas kelias, kaip kvaišalai turėtų patekti ant prekystalių. Todėl didžiulė narkotikų paklausa sukuria net 2 mlrd. JAV dolerių (5,4 mlrd. litų) per metus vertės verslą, kurį kontroliuoja nusikalstamas pasaulis.