Jungtinės Valstijos šią savaitę minėjo pirmo žmogaus išsilaipinimo Mėnulyje 40-metį, tačiau kas penktas amerikietis abejoja, kad tai įvyko iš tikrųjų. Kodėl 1969 m. padarę tokį proveržį, žmonės nuo 1972 m. nebekelia kojos į Žemės palydovą ir iki šiol jame neįsitvirtino? Kodėl JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) pateiktoje vaizdinėje medžiagoje yra tiek daug neatitikimų, neturinčių logiškų paaiškinimų? Šie klausimai iki šiol duoda peno sąmokslo teorijoms.

Klausimai be atsakymų

Vienas ryškiausių sąmokslo teoretikų yra amerikietis Billas Kaysingas, praėjusio amžiaus šešto dešimtmečio pabaigoje ir septinto dešimtmečio pradžioje dirbęs kompanijoje „Rocketdyne“, kuri gamino kosmines raketas „Saturn V“. 1974 m. jis išleido knygą „Mes niekada nesame buvę Mėnulyje“, kurioje išdėstė argumentus, neigiančius amerikiečių istorinę pergalę.

Ar Jungtinės Valstijos, pralaimėjusios Sovietų Sąjungai varžybas dėl pirmo žmogaus skrydžio į kosmosą, galėjo vos per aštuonerius metus pasivyti varžovus ir išlaipinti savo astronautus Mėnulyje? Kodėl Mėnulyje padarytose nuotraukose nesimato žvaigždžių? Iš kur ant šių nuotraukų atsirado optinės anomalijos? Kodėl kino juosta, kurioje buvo fiksuojamas astronautų nusileidimas ant Žemės palydovo, neištirpo nuo aukštos radiacijos? Kodėl Mėnulio aparato „Eagle“ varikliai nusileidimo vietoje nepaliko jokio kraterio ir nepakėlė dulkių debesies? Ir galiausiai, kodėl Mėnulyje įsmeigta Jungtinių Valstijų vėliava plevėsavo, nors beorėje erdvėje neturėjo taip būti?

Išdėstęs visas abejones, B.Kaysingas tvirtina, kad erdvėlaivis „Apollo 11“ 1969 m. liepos 16 d. iš tikrųjų pakilo į kosmosą, bet aštuonias dienas skraidė aplink Žemę ir nusileido Ramiajame vandenyne. Liepos 20 d. NASA esą išplatino suklastotą vaizdo įrašą, kuris buvo nufilmuotas karo poligone Nevados valstijos dykumoje.

NASA pateikė naujų įrodymų

Įtarimai dar labiau sustiprėjo prieš keletą metų paaiškėjus, kad NASA ištrynė istorinę vertę turinčius įrašus, kaip žmogus pirmą kartą kelia koją į Mėnulį. Agentūra teisinosi, kad 45 kino juostos ritės, susijusios su misija „Apollo 11“, tiesiog pasimetė didžiuliame archyve ir prieš kelis dešimtmečius greičiausiai buvo per klaidą panaudotos dar kartą.

Stiprėjant įtarimams, NASA suskubo atkurti istorinius vaizdus, naudodama kitus, prastesnės kokybės įrašus (pirmieji žmogaus žingsniai Mėnulyje buvo stebimi ir įrašomi keliose vietose - red. past.) ir į pagalbą pasikviesdama Holivudo specialistus. Rezultatas netgi pranoko lūkesčius. Dabar NASA tinklalapyje galima rasti aukštos kokybės įrašus - juose ant pirmojo Mėnulio užkariautojo Neilo Armstrongo šalmo netgi aiškiai matomas atspindys, kurio anksčiau nebuvo.

NASA taip pat paskelbė misijos „Apollo 11“ garso įrašus. Juose girdima, kaip Mėnulio aparatui nusileidus, N.Armstrongas raportuoja: „Hiustone, kalba „Ramybės bazė“. „Erelis“ nusileido.“ Skrydžiu valdymo centras atsako: „Ramiai, jūs nusileidote. Mes čia visi pamėlynavome, bet dabar vėl pradėjome kvėpuoti...“

Dar vienas įrodymas, patalpintas NASA tinklalapyje - automatinio zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ šiemet darytos nuotraukos iš tų Mėnulio vietų, kur vaikščiojo N.Armstrongas su kolega Buzzu Aldrinu ir vėlesnių "Apollo" misijų dalyviai. Pasak NASA, nuotraukose matomi nusileidimo aparatai, astronautų pėdsakai ir jų palikti instrumentai. Tiesa, vaizdų raiška yra per prasta, kad ką nors galima būtų įžiūrėti plika akimi.

Senas varžovas neabejoja

Sąmokslo teoretikų argumentus gali nuginčyti trys retroreflektoriai, kuriuos Mėnulyje paliko misijos „Apollo 11“ dalyviai. Kiekvienas, turintis specifinę įrangą - teleskopą su lazeriu - gali pamatyti, kaip lazerio spindulys atsimuša nuo šių prietaisų. Tiesa, jie galėjo būti nuleisti ant Mėnulio paviršiaus žmogui nekeliant ten kojos.

Tačiau šių ir kitų įrodymų pakanka JAV ir SSRS kosminių varžybų dalyviui Aleksejui Leonovui, kuris 1965 m. tapo pirmuoju žmogumi, išėjusiu į atvirą kosmosą, ir šiemet atšventė 75 metų jubiliejų.

„Kalbėti apie tai, kad viskas buvo nufilmuota čia, Žemėje, yra kvaila ir juokinga, - sakė jis Rusijos naujienų agentūrai „RIA Novosti“. - Jungtinės Valstijos turėjo visas sistemas, kurios stebėjo raketos paleidimą, įsibėgėjimą, skrydžio orbitos korekciją, nusileidimo kapsulės skrydį aplink Mėnulį ir patį nusileidimą. Dažnai minimas argumentas, kad vėliava Mėnulyje plevėsavo, nors taip neturėjo būti. Bet tais laikais buvo naudojama medžiaga su kietu armuotu tinklu, būtent jis ir sukėlė virpėjimo efektą.“