Po ilgų aštuonerių metų ir trijų pagalbos programų, dėl kurių teko įgyvendinti daugybę griežto taupymo priemonių, Atėnai pirmadienį oficialiai pasitrauks iš savo kreditorių iš Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos prieglobsčio.

Nors ir Europos, ir Graikijos politikai šalies sugrįžimą į rinkas pavadino „istorine“ gera žinia, devyniolikai šalių, kurios yra įsivedusios bendrąją valiutą, tebekyla rimtų iššūkių.

Graikijos bumerangas

„Graikijos krizė nebuvo išspręsta, ji tiesiog buvo atidėta“, – pareiškė Charles Wyploszas (Čarlzas Viplošas), tarptautinės ekonomikos profesorius iš Tarptautinių ir plėtros studijų instituto Ženevoje.

Iki 2032 metų Atėnai net nepradės grąžinti didelės dalies savo milžiniškos skolos, kuri tebesudaro net 180 proc. Graikijos bendrojo vidaus produkto (BVP). O pasakyti, kokia tais metais bus šalies politinė ir ekonominė padėtis, nėra įmanoma.

TVF pastaraisiais mėnesiais ne kartą buvo pažėręs įspėjimų dėl ilgalaikio Graikijos skolų tvarumo, nors euro zona ir ėmėsi veiksmų joms sumažinti.

Ch. Wyploszas sukritikavo Europos Sąjungą dėl „įspūdingo cinizmo“, kurį blokas, jo nuomone, pademonstravo per krizę.

„Problemos nebuvo išspręstos, bet jie apsimetė manantys, kad tai buvo padaryta, – pareiškė profesorius. – Vienaip ar kitaip, įvyks sprogimas. Gerokai prieš 2032 metus Graikiją vėl ištiks krizė.“

Europos skolų kalnas

„Mes jokiu būdu neišsprendėme valstybinės skolos problemos, kuri tebėra didelė Italijoje, Graikijoje ir Portugalijoje, nepaisant šių šalių pastangų“, – įspėjo Prancūzijos pasaulio ekonomikos tyrimų centro (CEPII) direktoriaus pavaduotoja Anne-Laure Delatte (Ana Lora Delat).

Europos sunkiasvoriai Prancūzija ir Ispanija taip pat turi dideles skolas, o tai gali dar padidinti spaudimą euro zonai.

„Skola yra pažeidžiamumo veiksnys, kuris gali būti toks stiprus, jog gali pereiti į rinkas“, – pridūrė A. L. Delatte.

Tačiau kitų eurą įsivedusių šalių skolos sumažėjo, taigi bendros valiutos zona vis labiau susiskaido į „geruosius mokinius“ ir kitus, turinčius skirtingų interesų.

Pirmoji grupė palaiko biudžeto drausmę ir išlaidų kontrolę, o antroji ragina siekti didesnio solidarumo.

Italijos keliama grėsmė

Italija ima kelti didelę riziką euro zonai ir tai, be kita ko, lemia šalies skolos, jos trapūs bankai ir visų pirma populistinė vyriausybė, kuri, regis, yra nusiteikusi siekti konfrontacijos su Briuseliu, sako ekonomistai.

„Yra šalis, kurios skolos siekia 130 proc. BVP, kuri turi rimtų vidaus problemų ir nešvarią bankų sistemą, ir jai dabar vadovauja žmonės, kurie nežino, ką ketina daryti. Grėsmė yra labai aiški“, – pareiškė Ch. Wyploszas.

Naujosios Italijos vyriausybės ekonominė strategija tebėra nekonkreti ir iš Romos vis sulaukiama prieštaringų ženklų.

Tačiau po mirtinos automobilių viaduko Genujoje griūties praėjusią savaitę Italija – visų pirma jos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini (Matėjas Salvinis) – ir ES susirėmė dėl išlaidų ribų.

„Euro zona dabar neturi priemonių ar institucijų, kurios jai padėtų tvarkytis su rimta Italijos skolų krize“, – pareiškė Philippe Martinas (Filipas Martinas), prestižinio Paryžiaus politikos mokslų instituto profesorius, kuris yra artimas Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emanueliui Makronui).

Euro zonos ateitis

Skolų krizė euro zonai padėjo save sustiprinti, visų pirma sukūrus Europos stabilumo mechanizmą (ESM) ir sutvirtinus vadinamąją bankų sąjungą, kurioje visiems bankams taikomos vienodos taisyklės.

Tačiau reformos tebėra neužbaigtos, o E. Macrono pastangos imtis tolesnių žingsnių ir, pavyzdžiui, sukurti euro zonos biudžetą, vis dar sulaukia priešiškumo iš valiutos bloko šiaurės, kuri palaiko griežtą taupymą ir baiminasi, kad jai teks mokėti už prasiskolinusius pietus.

„Nesu tikra, ar bus pasiektas sutarimas, koks turėtų būti euras, – pareiškė Nathalie Janson (Natali Janson) iš NEOMA verslo mokyklos Prancūzijos Ruane. – Euras galiausiai tapo chaotiška valiuta, kurios kursas nuolat svyruoja, nors jis buvo iš pradžių skirtas tam, kad garantuotų stabilumą.“