Vengrija atrado būdą, kaip sustabdyti protų nutekėjimą – tėvynėje įkalino už valstybės lėšas išsilavinimą įgijusius absolventus.

Taupymo programa

Šiemet mokyklą baigęs Gergo Birtalanas vaikščiodamas Budapešto pakrante liūdnai žiūri į tekantį Dunojų. Šimtai jaunuolių šią vasarą šventė išleistuves sostinėje esančioje Margaritos saloje, kur koncertavo roko grupės, buvo išrikiuotos alaus ir užkandžių palapinės. Bet G.Birtalanas linksmybėse nedalyvavo, nes jaučia, kad jo viltys sužlugdytos.

Šiemet vasarį, likus vos savaitei iki galutinio paraiškų universitetams pateikimo termino, dešimtys tūkstančių jaunuolių iš valdžios sulaukė šlykščios staigmenos.

Dešiniųjų vyriausybė į taupymą programą įtraukė tokį punktą: 40 proc. sumažinti valstybės finansuojamų vietų universitetuose.

Šalies premjeras Viktoras Orbánas aiškino, kad valstybė turi per daug diplomuotų specialistų ir per mažai darbo vietų, todėl valdžia toliau finansuos tokias specialybes, kaip inžinerija, bet sumažins paramą tokioms sritims, kaip ekonomika ir teisė.

Studijos gali apkarsti

G.Birtalanas nuo vaikystės svajojo tapti teisininku, bet dabar tik 50 studentų visoje šalyje gaus nemokamą teisės išsilavinimą.

Kuklus akiniuotas 18-metis tiki, kad pernai jam dar būtų pavykę pakliūti į nemokamą vietą, bet dabar jis beveik nemato tokios galimybės.

"Prioritetų sąraše antroje vietoje įrašiau sociologiją, – pasakojo jaunuolis. – Bet tai nėra tai, ko aš tikėjausi, ko norėjau ir dėl ko stengiausi. Tad dabar esu verčiamas studijuoti tai, kas iš tikrųjų manęs nedomina."

Iš nedidelio miestelio šalia Budapešto kilęs G.Birtalanas negali pats susimokėti už mokslus. Imti paskolos jaunuolis nenori, o tėvai neturi galimybių jam padėti. Galbūt jie būtų galėję sutaupyti, jei apie naują tvarką būtų sužinoję anksčiau, bet dabar laiko visiškai nebeliko.

"Įgijęs teisininko specialybę būčiau gavęs gerą darbą, mokėjęs mokesčius ir įnešęs savo indėlį į visuomenės gerovę, – sakė G.Birtalanas. – Mes visi norime būti geri piliečiai, bet vyriausybė atima iš manęs tokią galimybę."

Absolventai turės atidirbti

Bet naujame įstatyme spąstai numatyti ir tiems laimingiesiems, kuriems pavyks gauti nemokamą aukštąjį išsilavinimą. Jie privalės pasirašyti sutartį ir pasižadėti baigę universitetą likti Vengrijoje tam tikrą laiką. Kitaip tariant, absolventai turės sumokėti valstybei už investicijas į jų išsilavinimą. Kuo ilgiau jie studijuos, tuo ilgiau turės likti.

Pavyzdžiui, medicinos studijos kainuoja maždaug 2 mln. forintų (25 tūkst. litų) per metus. Atsižvelgiant į studijų trukmę, dauguma studentų bus priversti likti tėvynėje mažiausiai dešimtmetį.

Galbūt valstybė iš dalies yra teisi. Kodėl biudžeto skyles vargiai lopanti Vengrijos vyriausybė turėtų ruošti gydytojus, jeigu jie tuoj pat išvyksta ieškoti geriau mokamo darbo Vakarų Europoje arba JAV?

"Aš tai suprantu, bet kodėl absolventai privalo likti Vengrijoje, jeigu čia jie turi siaubingas darbo sąlygas ir beveik neturi galimybių normaliai gyventi?" – kontrargumentą metė G.Birtalanas.

Jis pridūrė, kad vienas pagrindinių ES ramsčių yra laisvas darbo jėgos judėjimas.

Studentų atstovai, tėvai ir mokytojai oficialiai pasiskundė Europos Komisijai dėl draudimo absolventams išvažiuoti. Jų nuomone, tai pažeidžia Lisabonos sutartį.

Daugelis argumentavo, kad naujos priemonės prieštarauja pačios Vengrijos įstatymams. Konstitucinis teismas nagrinėjo šį klausimą, bet galiausiai paliko įstatymą galioti.

Studijuoti – į užsienį

27 metų trumpaplaukė rudaakė aktyvistė Dorottya Karsay supranta G.Birtalano ir kitų jaunuolių nusivylimą.

"Mes užaugome visai ne tokiame pasaulyje, – sakė ji. – Kai mes augome, svajojome apie permainas. Žengėme į demokratiją, į ES, ir Vengrija turėjo tapti kitokia, gera vieta gyventi. Bet dabar aiškėja, kad tai ne ta vieta, kur norėtume gyventi."

D.Karsay nesistebi apklausų rezultatais, kurie rodo, kad kas antras vengras iki 30-ies svarsto išvažiuoti į užsienį.

"Dabar, įsigaliojus šiam naujam įstatymui, bus dar paprasčiau ir lengviau išvažiuoti studijuoti užsienio universitete, nes žmonės turės daugiau galimybių ir niekas jiems nenurodinės, ką daryti ir ką studijuoti", – reziumavo D.Karsay.