Slėpė tiesą?

J.Kaczynskis turi du mirtinus priešus: Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, iš kurio po 2010 m. balandį įvykusios lėktuvo katastrofos netoli Smolensko netgi nepriėmė užuojautos dėl tragiškos brolio žūties, ir D.Tuską – ilgametį politinį oponentą, kuris anksčiau vadovavo Lenkijos ministrų kabinetui, o dabar diriguoja Europos Sąjungos Vadovų tarybai.

Abu šie politikos veikėjai dabar, tiesa, netiesiogiai atsidūrė Lenkijos teisėsaugos dėmesio centre.

Sklinda kalbos, esą PiS narių gretose vyrauja požiūris, kad tiek Rusija, tiek ir buvusi Lenkijos vyriausybė iki šiol nepasako visos tiesos apie tikrąsias katastrofos, kurios metu žuvo tuometis šalies vadovas L.Kaczynskis, jo žmona Marija ir didelė dalis tuomečio Lenkijos politinio-karinio elito narių, aplinkybes.

Ekshumuos palaikus

Didžioji dalis lenkų sąmokslo teorija apie slaptą D.Tusko ir V.Putino susitarimą netiki.

Nepaisant to, PiS neseniai paskelbė, kad katastrofos prie Smolensko tyrimas bus atnaujintas. O tam reikės ekshumuoti žuvusiųjų palaikus, tarp jų – ir velionio Lenkijos vadovo bei jo žmonos.

Lenkų prokurorai dabar nori patikrinti, ar visų aukų palaikai buvo teisingai identifikuoti, taip pat bus ieškoma sprogmenų likučių arba degimo pėdsakų – kai kurie PiS nariai ir partijos lyderis yra įsitikinę, kad prieš lėktuvo katastrofą jame galėjo kilti gaisras arba įvyko sprogimas, dėl to lėktuvas subyrėjo ore.

Valdančioji PiS partija, kur valdžios vadeles tvirtai laiko J.Kaczynskis, įtaria, kad prezidento lėktuvo katastrofa susijusi su nusikaltimu, nors lenkų ir rusų tyrėjai, atlikę oficialią nelaimės ekspertizę, niekada nerado jokių įrodymų, patvirtinančių šią versiją.

Anot Rusijos ir Lenkijos vyriausybių patvirtinto tyrimo išvadų, lėktuvas nukrito dėl aplaidaus oro uosto dispečerių darbo ir pilotų klaidos, taip pat ir prastų oro sąlygų, konkrečiau, ties Smolensko kariniu oro uostu tvyrojusio tiršto rūko.

Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad bus ekshumuoti 83 aukų palaikai ir kad tyrimas truks mažiausiai du mėnesius. Pirmieji šią savaitę buvo ekshumuoti velionio Lenkijos prezidento ir jo žmonos palaikai.

L.Kaczynskis su žmona Maria yra palaidoti kriptoje Krokuvos Vavelio pilyje, kur ilsisi Lenkijos karalių ir tarpukario Lenkijos prezidento Jozefo Pilsudskio palaikai.

Kaltinimai Maskvai

Dabartinio faktinio PiS lyderio J.Kaczynskio brolis dvynys Lechas, tuometis Lenkijos prezidentas, buvo iš viso tarp 96 žmonių, daugiausia aukšto rango Lenkijos pareigūnų, 2010 m. balandžio 10 d. žuvusių per lėktuvo katastrofą prie Smolensko Rusijos vakaruose.

Lenkijos delegacija vyko į ceremoniją netoli Smolensko esančiame Katynės miške, skirtą tūkstančiams lenkų armijos karininkų, kuriuos 1940 m. nužudė SSRS slaptoji policija, pagerbti.

Nelaimė sukrėtė šalį: netrukus po katastrofos iš tiesų daug kas Lenkijoje kalbėjo, esą tai galėjo būti kerštas už L.Kaczynskio kategorišką poziciją Rusijos atžvilgiu. Paskelbus oficialias nelaimės tyrimo išvadas, visuomenė aprimo. Tačiau nenurimo J.Kaczynskis. Jis nuolatos kalbėjo, kad jo brolis žuvo dėl politinių sumetimų.

Rusija PiS kaltinimus dėl jos dalyvavimo sąmoksle prieš Lenkijos valdžią ne sykį vadino absurdu.

Šių metų kovą Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas vėl atmetė Varšuvos kaltinimus, esą kaip "neturinčius pagrindo, šališkus bei neturinčius ryšio su realiomis šios lėktuvo katastrofos aplinkybėmis". Kita vertus, Varšuva daug sykių prašė Maskvos, kad ši perduotų lenkų pareigūnams lėktuvo nuolaužas ir juodąsias dėžes, tačiau rusai kaskart nurodydavo, kad tai padarys tik baigę savo tyrimą.

Vis dėlto ankstesnė Lenkijos liberalų vyriausybė, kuriai vadovavo J.Kaczynskio priešininkas D.Tuskas, iš esmės sutiko su Rusijos tyrėjų išvadomis. Tiesa, rusų ekspertai buvo linkę ginti Smolensko oro uosto dispečerius, teigdami, kad sprendimą leistis sudėtingomis oro sąlygomis galėjo priimti tik orlaivio vadas. O jis, tikėtina, buvo spaudžiamas kai kurių delegacijos narių kuo skubiau nuskraidinti prezidentą ir kitus į renginį Katynėje.

2015 m. lapkritį į valdžią atėjusi PiS vadovaujama vyriausybė sukritikavo šias išvadas, vadindama jas numanomo sąmokslo priedanga. Ir visai netrukus PiS ėmėsi naujo tyrimo.

Visuomenė – skeptiška

Vos 10 proc. lenkų pritaria sprendimui ekshumuoti nelaimės aukų palaikus. Tam kategoriškai nepritaria ir žuvusiųjų per tragediją artimieji – šių metų spalį per katastrofą žuvusių žmonių giminaičiai (daugiau kaip 200 asmenų) parašė atvirą laišką prezidentui Andrzejui Dudai, kuriame nurodė, kad jaučiasi "apleisti ir einantys iš proto" dėl "žiaurios ir beširdiškos" palaikų ekshumacijos.

Žuvusiųjų artimųjų poziciją parėmė ir Lenkijos žmogaus teisių apsaugos pareigūnas, teigiantis, kad giminaičiai turi teisę teikti apeliaciją.

A.Duda tada paprašė šeimų pademonstruoti supratimą dėl prokurorų, kurie pagal įstatymą turi nurodyti atlikti ekshumaciją, veiksmų.

PiS parlamentarė Malgorzata Wasserman, kurios tėvas žuvo per prezidento lėktuvo katastrofą, pritaria palaikų ekshumacijai.

"Žinau, kad tai labai skausminga, bet teisiniu požiūriu tai būtina. Nepamirškite, kad mes esame patekę į unikalią situaciją, kai Lenkijoje turime labai mažai medžiaginių įrodymų apie katastrofą. Patinka ar ne, šie kūnai yra reti medžiaginiai įrodymai", – aiškino parlamentarė.

Žurnalistas Pawelas Dereszas, kuris per katastrofą neteko žmonos – parlamentarės Jolantos Szymanek-Deresz – norėtų, kad jos palaikai būtų palikti ramybėje.

"Šios ekshumacijos yra tam tikra įkalčių medžioklė siekiant įrodyti absurdišką teoriją, kad prezidentas Lechas Kaczynskis buvo nužudytas", – pažymėjo jis.