Naujojo Kanados premjero Justino Trudeau tėvas yra užsiminęs, kad kaimynystėje turėti Ameriką – kaip būti lovoje su drambliu, LRT RADIJUI sako istorikė Indrė Čuplinskas. „Kiekvieną kartą pajudėjęs dramblys tave išmeta. Tu pajunti mažiausią jo judesėlį. [...] Ar dabar keisis šių šalių santykiai, priklausys nuo to, kaip gerai prezidentas sutars su premjeru“, – svarsto I. Čuplinskas. Rašytojo ir geografo Laimono Briedžio pastebėjimu, padėtis vis tiek turėtų keistis, nes liberalai, kitaip nei konservatoriai, mano, kad Kanada turi ne lakstyti pagal amerikiečių komandas, o turėti savo politiką.

Į priesaiką – autobusu

„Svarbiausia tai, kad šiuo laimėjimu įveikiau įsivaizdavimą, jog kanadiečiai turi pasitenkinti turėdami mažiau, kad gerai kaip yra, o geriau neįmanoma. Iš tiesų, draugai, juk čia Kanada, o Kanadoje dar geriau visada įmanoma“, – taip po rinkimų kalbėjo Justinas Trudeau. Dar geresnė Kanada, anot jo, – tai ir premjeras su žmona, prisiekti atvykstantys ne limuzinu, ir ministrų kabinetas, „atrodantis kaip pati Kanada“:  pirmą sykį teisingumo ministre paskirta čiabuvė, šeimos, vaikų bei socialinės plėtros ministru – vyras, o už demokratines institucijas atsakinga afganistaniečių kilmės moteris, savo šalį kaip prieglobsčio prašytoja palikusi prieš 20 metų.

Žurnalistų paklaustas, kodėl naujame kabinete jam pasirodė taip svarbu išlaikyti vienodą moterų ir vyrų skaičių, J. Trudeau atsakė vienus prajuokindamas, kitus priversdamas ploti – „nes dabar – 2015-ieji“.

Vankuveryje gyvenantis rašytojas ir geografas Laimonas Briedis pasakoja, kad į priesaiką jie atvažiavo ne limuzinais, o autobusu, be to, į generalgubernatoriaus rūmus patekti ir dalyvauti sakant priesaiką galėjo visi. „Tai irgi simboliškai rodo politinį atvirumą, kuris kanadiečiai, ko gero, yra didžiausia vertybė“, – pastebi L. Briedis.

Dviem J. Trudeau pirmtakams liberalams ankstesniuose rinkimuose konservatorių ir S. Harperio iš valdžios išstumti nepavyko, ir viskas baigdavosi jų atsistatydinimu. Tai – ir viena priežasčių, kodėl šių rinkimų koziris – jau žinoma pavardė.

„Šie rinkimai žmones nustebino. Jie manė, kad konservatoriai, ko gero, nelaimės, bet nesitikėjo, bent jau kai prasidėjo kampanija, kad per septynias savaites liberalai gaus daugumą vietų. Be to, konservatoriai J. Trudeau  bandė pristatyti kaip neturintį jokios patirties, nes jis palyginti jaunas, 43 metų. Taip, įtariu, kad vardas ir šeima kažkiek padėjo jam laimėti, bet manau, kad jis nelaimėjo vien dėl vardo“, – sako Albertoje, Šiaurės Kanadoje, gyvenanti istorijos profesorė Indrė Čuplinskas, šiuo metu viešinti Lietuvoje.

Erzinanti konservatorių retorika

Iš pradžių sekęs tėvo pėdomis ir griebęsis mokytojo darbo, snieglenčių sporto, buvęs šuolių su guma instruktorius, J. Trudeau parlamento nariu tapo prieš septynerius metus, partijos vadu – prieš porą metų. To, kad su žmona ir vaikais jis grįžta į rezidenciją, kurioje pats užaugo kaip premjero sūnus, nereikėtų per daug sureikšminti, mano ir L. Briedis.

Jo pastebėjimu, bendrumų labai mažai jau vien dėl to, kad po Pierre`o Trudeau politinės veiklos praėjo beveik 35 metai, taigi pati Kanada yra visiškai pasikeitusi:  „Manau, visi priėmė J. Trudeau tokį, koks jis yra. Jo tėvas buvo visiškai kitokia politinė figūra, jo gyvenimas buvo politika. Nors P. Trudeau fundamentaliai pakeitė Kanadą, J. Trudeau, mano nuomone, niekada to nepasieks.“

Kita vertus, pabrėžia L. Briedis, rinkimus J. Trudeau laimėjo dėl to, jog apie 70 proc. Kanados rinkėjų nutarė, kad jokiu būdu negalima leisti dar vieną kadenciją valdyti konservatoriams, ypač S. Harperiui, kuris tikrai buvo labai nepopuliarus. „Manau, kad kanadiečius labai suerzino konservatorių retorika, kad, jei žmonės už juos nebalsuos, ateis karas, tvanas ir pasaulio pabaiga, visi islamo teroristai subėgs į Kanadą ir pradės skersti“, – svarsto rašytojas ir geografas.

Ekonomika – ne svarbiausias veiksnys

Klausantis politinės satyros arba dainų, kurias komikai sukūrė apie J. Trudeau, atrodytų, kad labiausiai pašiepiamas faktas – jo charizma, jaunystė ir grožis, taip leidžiant suprasti, kad premjeras su tatuiruote ant kairės rankos iš tiesų reiškia naujos kartos požiūrį į politiko vaidmenį.

Vienas J. Trudeau planų – įteisinti marihuaną. Politinė satyra čia sako taip: jei Kanadoje, liberalioje galimybių šalyje, rūkei nuo 7-ojo dešimtmečio, tai nė nepajusi, kad pasikeitė premjeras.

Tačiau, žinoma, marihuana nebuvo svarbiausias rinkimų lozungas ir nėra pagrindinė ateities reforma. Mažesni mokesčiai vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, didesni – turtingiesiems, milijardai infrastruktūrai...  Paklausta, ar  visa tai reiškia, kad vienas pagrindinių Kanados rūpesčių dabar – ekonomika, I. Čuplinskas sako, kad ji svarbus, nors ir ne vienintelis aspektas. „Kritusios naftos kainos irgi paveikė Kanados ekonomiką, ypač vakaruose. Vakarų Kanadoje, Albertoje, labai daug naftos ir ši provincija tikrai priklauso nuo naftos pajamų“, – kalba istorikė.

Corey Bolesas, politikos rizikos konsultacijų įmonės „Eurasia Group“ analitikas, agentūrai „Bloomberg“ sako, kad ir ekonomika per šiuos rinkimus buvo mažiau svarbi nei tiesiog naujovės: „Vis dėlto ar ekonomika patyrė nuosmukį, ar ne, nebuvo labai svarbus veiksnys per šiuos rinkimus. Jei būtų buvęs, rinkėjai būtų stengęsi palikti S. Harperį esamose pareigose. Tačiau žmonės balsavo už pokyčius – pamiršo susirūpinimą dėl J. Trudeau ambicingų planų, kurie būtų grąžinę deficitinį Kanados biudžetą, ir balsavo už naują lyderį, naują kartą.“

Naftos kainų kritimas ir vamzdynai, kurie leistų tą naftą eksportuoti į likusį pasaulį, – didelis Kanados rūpestis. Tiesa, dabar „Keystone XL“ vamzdyno, kuris suteiktų galimybę naftingųjų smėlynų produkciją tiekti į JAV perdirbimo gamyklas, projektas sustabdytas, o kanadiečiai mano, kad vyriausybė turėtų daugiau investuoti į alternatyvius energijos šaltinius.

Santykiai turėtų keistis

Daugiau pasiryžimo kovojant su klimato kaita, daugiau pabėgėlių iš Sirijos, švelnesni santykiai su Iranu... Pabėgėlių klausimas – dar vienas įrodymas, kad šie rinkimai buvo strateginiai – žmonės rinkosi bet ką, kad tik tai nebūtų konservatoriai, nes kai kurie kanadiečiai piktinosi S. Harperio atsisakymu priimti daugiau pabėgėlių. Stabtelint ties užsienio politika, vienas svarbiausių J. Trudeau rinkimų pažadų – atitraukti Kanados oro pajėgas koalicijoje prieš „Islamo valstybę“. Jis sakė, kad planus nutraukti misiją, bendradarbiavimui koalicijoje prieš „Islamo valstybę“ tęsiantis, JAV supranta.

Pasiteiravus, ar, valdant liberalams, galėtų kas nors keistis JAV ir Kanados santykiuose, I. Čuplinskas primena, kad J. Trudeau tėvas yra sakęs, jog kaimynystėje turėti Ameriką – kaip būti lovoje su drambliu: „Kiekvieną kartą pajudėjęs dramblys tave išmeta. Tu pajunti mažiausią jo judesėlį.“

Vis dėlto, istorikės teigimu, ekonominiai ryšiai su JAV labai svarbūs. „Kanada vis tiek labiau socialistinė nei Amerika. O kai esi šalia tokio milžiniško krašto, bandai išlaikyti savo specifiką. Ar dabar keisis šių šalių santykiai, priklausys nuo to, kaip gerai prezidentas sutars su premjeru. Manau, kad Barackas Obama su J. Trudeau bendraus geriau negu su S. Harperiu“, – svarsto I. Čuplinskas.

Čiabuviai – dar viena problema, įeinanti į „skirtybių mažinimo“ planą: dingusių ir nužudytų čiabuvių moterų klausimai per pastaruosius metus užmiršti, nors, pavyzdžiui, aštuoni policijos pareigūnai dabar tiriami dėl čiabuvių moterų išprievartavimų Šiaurės Kvebeko miškuose.

„Valdžia buvo įkūrusi mokyklas, į kurias per prievartą siųsdavo indėnų vaikus ir auklėjo taip, kad jie taptų kanadiečiais, nebebūtų indėnai. Šis procesas tęsėsi beveik šimtmetį. Dėl to jau nemažai metų dirba speciali komisija, kuri bando į tai atkreipti dėmesį ir galvoja, ką daryti su šia istorine žaizda. Indėnai taip pat labiau organizuojasi ir skatina žmones atkreipti dėmesį į šias problemas“, – sako I. Čuplinskas.

Anot L. Briedžio, būtent čia ir esmė: Kanada – kraštas, savo tapatybę grindžiantis atvirumu, ir besikeičiančios valdžios to turbūt jau nepanaikins, nebent sustiprins: „Liberalų ir kitų partijų tikslas – sugrąžinti žmonėms suvokimą, kad Kanada aprėpia labai daug visuomenės sluoksnių. [...] Taip pat – kad Kanada neturi lakstyti pagal amerikiečių komandas, ką jiems daryti ir ko nedaryti, ką konservatoriai labai sėkmingai darė, o turėti savo politiką. Ir trečias dalykas – sugrąžinti teisingumą ir politinį valdžios atvirumą.“