Laivai ėmė "pūstis"

Prieš 20–30 metų buvęs tik itin turtingų žmonių privilegija, kruizinis turizmas po 2008–2009 m. recesijos gerokai atpigo. Jis tapo prieinamas vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. Jūrų turizmas ėmė itin sparčiai populiarėti.

Žmonių trauką į laivus lėmė tai, kad jie pradėti statyti gerokai didesni, su daugiau pramogų ir paslaugų.

Kruizinių laivų kompanijos netgi ėmė varžytis, kas laineriuose įrengs daugiau kambarių ar sugalvos naujų papildomų pramogų. Patys laivai ėmė "pūstis" neįtikėtinais tempais. XX a. pabaigoje kruiziniai laivai buvo 100–150 m ilgio, juose tilpo 500–800 keleivių, o XXI a. 2-ojo dešimtmečio laivai pagal ilgį perkopė 300 m, juose telpa ir 6 tūkst. keleivių.

Šiuo metu ilgiausias pasaulio kruizinis laivas "Harmony of the Seas" yra 362 m ir gali priimti 6 687 keleivius. Pagal keleivių skaičių absoliutūs rekordininkai yra tai pačiai "Royal Caribbean International" priklausantys 360 m ilgio laineriai "Oasis of the Seas" ir "Allure of the Seas", kurie skelbia, kad gali priimti po 6 780 keleivių. Su įgula šiuose laivuose esantis žmonių skaičius sudarys per 8 tūkst.

Kokia milžinų ateitis?

Koronaviruso pandemija parodė, kad pernelyg didelė ir ilga žmonių koncentracija laive yra pavojinga, nes gali užsikrėsti daug žmonių.

Per pasaulinę pandemiją, kurios dar nepavyko iki galo išgyvendinti, kruiziniai laivai buvo virtę tarsi kalėjimais. Kai kur jūrų turistai ir mėnesį buvo priversti sėdėti kruiziniuose laivuose, nes šalys ir uostai nenorėjo priimti laivų su sergančiais žmonėmis.

COVID-19 banga praeina, bet lieka tikimybė, kad kokia nors kita pandemija gali grįžti. Todėl kyla klausimas, kokia bus didelių kruizinių laivų ateitis? Ar nebijos žmonės, o ypač vyresnio amžiaus, kurie dažniausiai ir yra tų laivų klientai, vėl sėsti į kruizinius lainerius.

Kruizų versle keleivių antplūdžio, koks buvo iki koronaviruso pandemijos pradžios, dar nėra. Tikimasi, kad pandemija žmonių pernelyg neišgąsdino, juo labiau kad kiekvienam žmogui būdinga tikėti, kad jei kas nors kur nors ir atsitinka, bėda jį aplenks.

Laivų konkurentas ore

Žvelgdami į tai, kad jūros kruizinis verslas bent iki pandemijos davė šimtus milijardų pelno, sukruto oro transporto verslininkai. Jau kuriami planai, dėliojamos technologijos, kaip kruizams panaudoti oro erdvę.

Vienas iš įdomesnių yra nuolat aplink žemę skrendančių kruizinių lėktuvų modelis. Tai būtų milžiniški lėktuvai, kurie priimtų iki 5 tūkst. keleivių. Juose būtų įrengti restoranai, pramogų zonos, įskaitant baseinus, kino sales, apžvalgos aikšteles, gal netgi medicininės paslaugos.

Viena iš idėjų yra, kad branduoline energetika varomi skraidantys milžinai net nenusileistų ant žemės. Keleivius ir įgulą į juos atskraidintų įprasti lėktuvai, kurie skrydžio metu susijungtų su milžinu ir specialiais liftais perkeltų į kruizinį lainerį naujus žmones, paimtų tuos, kurių skrydžio laikas jau baigėsi.

Toks svajonių lėktuvas būtų kažkas panašaus į tarp kosmose aplink žemę skriejančios daugkartinio naudojimo stoties ir jūromis aplink pasaulį plaukiojančių kruizinių laivų.

Kiek tokie kruizai būtų saugūs, patrauklūs ir įdomūs, niekas negali atsakyti. Ore su milžinais yra kiek kitaip nei jūrose. Nors didžiausio pasaulyje lėktuvo "Antonov" pavyzdys rodo, kad ir sunkūs milžinai turi, tiksliau turėjo teisę skraidyti, kol jo nesunaikino agresorius iš Rusijos Ukrainoje.