Pereiti į pagrindinį turinį

Ar Lietuva įkvėps tikėjimą Europa?

2013-06-30 21:00
Ar Lietuva įkvėps    tikėjimą     Europa?
Ar Lietuva įkvėps tikėjimą Europa? / AFP nuotr.

Pirmadienį Lietuva pusmečiui tampa ES vadove. Tačiau nuotaikos Bendrijoje – slogios. Kai kurie tyrimai rodo, kad daugelis europiečių nusivylė ES. Ar Lietuvai teks rūpintis ir ES įvaizdžiu?

ES iššvaistė populiarumą

Amerikiečių „Pew Research Center“ instituto specialistai neseniai atliko apklausą, kurios pagrindinis klausimas – pasitikite ar ne ES?

„Pew Research Center“ apklausė kelių ES valstybių gyventojus. Apklausos atliktos Čekijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje ir Prancūzijoje.

Ką gi nustatė specialistai? Ogi tai, kad beveik visose valstybėse, kuriose atliktos apklausos, ES palaiko vidutiniškai apie 45 proc. gyventojų. O prieš metus šis rodiklis dar buvo 60 proc.

Slogiausios nuotaikos Prancūzijoje. Nepasitikintys ES sakė esantys net 58 proc. prancūzų. Bendrai skeptikų Prancūzijoje per metus pagausėjo 18 proc. Nemažai buvo ir tų, kurie mano, kad integracija į ES apskritai pakenkė Prancūzijai.

Situaciją kiek gelbėja mūsų kaimynai lenkai, kurie entuziastingai žiūri į ES. Lenkijoje 69 proc. gyventojų palaiko ES. O štai jos kaimynėje Čekijoje padėtis priešinga – čia, pasak „Pew Research Center“, tik 38 proc. teigiamai vertina Bendriją.

Priežastis – šlubuojantis ūkis?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius dienraščiui sakė, kad šios tendencijos nėra džiuginančios.

„Kuo mažiau žmonių pasitiki ES, tuo blogiau. Galiu paminėti ir tokį svarbų indikatorių, rodantį nusivylimą, kad vis mažiau žmonių pastaruoju metu dalyvauja Europos Parlamento rinkimuose. Kita vertus, reikėtų prisiminti, kad šios apklausos vykdytos tuo metu, kai ES jau daugiau nei dvejus metus grumiasi su finansų ir ekonomikos krize, kurios padarinys – didelis nedarbas. Tikėtina, kad apklausų rezultatai nebus tokie pat po kelerių metų, kai ūkis atsigaus“, – svarstė mokslininkas.

Su mintimi, kad krizė ES lemia prastus pasitikėjimo ES rezultatus, sutiko ir VU TSPMI direktorius profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

„Viena svarbiausių nusivylimo ES priežasčių gali būti prasta ekonominė situacija, ypač euro zonos šalyse, nes tų šalių gyventojai veikiausiai blogą ekonominę padėtį sieja su bendra valiuta ir jai išsaugoti skirtais ES sprendimais. Žinoma, reikėtų detalesnių tyrimų, kad minėtas ryšys būtų įrodytas, tačiau tikimybė gana didelė, – laikraščiui sakė profesorius. – Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Lietuvoje, žmonės labiau nepasitiki savo šalies institucijomis, nei ES. Tačiau ne vienoje ES šalyje – kraštutinis pavyzdys yra Graikija – pasitikėjimas ir savo šalies, ir ES institucijomis kritęs. Savo nusivylimą žmonės jau yra išreiškę ir balsuodami nacionaliniuose rinkimuose, gali būti, jog tai atsispindės ir kitų metų rinkimuose į Europos Parlamentą.“

Lenkai myli, čekai – nekenčia

Nors tiek K.Girnius, tiek R.Vilpišauskas pabrėžė, kad nusivylimas ES pirmiausia susijęs su krize, ekspertų nuomone, nereikėtų pro pirštus žiūrėti į valstybių elito poziciją ES atžvilgiu.

Pasak K.Girniaus, Čekijos ir Lenkijos pavyzdžiai įrodo, kad valdantysis elitas – reikšmingas veiksnys.

„Žvelgdamas į apklausos rezultatus pastebėjau, kad tarp čekų ir lenkų egzistuoja nemenkas skirtumas. Manau, toks rezultatas priklauso nuo to, kad Lenkijos valdantysis elitas visuomet palaikė ES ir šiuo metu pretenduoja į svarbų vaidmenį Bendrijoje. O Čekijoje buvo prezidentas Václavas Klausas, kuris, mano galva, jei būtų buvusi jo valia, veikiausiai būtų ištraukęs Čekiją iš ES. Kitas aspektas – Čekijoje iki šiol įtakinga Komunistų partija, o ir kairieji socialistai atsargiai žiūri į ES, – sakė docentas. – Tiesa, tai nėra naujas reiškinys. Bet įdomu, kaip panašaus ekonominio ir socialinio profilio šalių, kalbu apie Čekiją ir Lenkiją, nuostatos ES atžvilgiu skiriasi. Akivaizdu, kad politinio elito pozicija – labai svarbi.“

R.Vilpišauskas sutiko su K.Girniaus nuomone ir pridūrė, kad Lenkijos ūkis per krizę nepatyrė didelio nuosmukio.

„Žinoma, interpretuojant tokius skirtumus galima tik spėlioti. Visgi tikėtina, kad Čekijoje gyventojų nuomonei įtakos turi tarp šalies valdančiojo politinio elito gana paplitusi skeptiška nuomonė ES atžvilgiu. Prisiminkime kritišką buvusio Čekijos prezidento V.Klauso poziciją. O Lenkijoje valdantieji nuo tada, kai pirmą kartą buvo suformuota Donaldo Tusko vyriausybė, reiškia stiprų pritarimą ES ir tolesnei integracijai. Prisiminkime Radosławo Sikorskio kalbą Berlyne, kurioje jis ragino Vokietiją aktyviau spręsti euro zonos krizės reikalus ir vesti ES didesnės integracijos link. Tokia Lenkijos valdančių pozicija gali būti palankiai priimama daugelio tos šalies gyventojų. Be to, prisiminkime, kad ir per krizę Lenkijos ekonomika nepatyrė nuosmukio, o tai taip pat gali veikti piliečių vertinimus“, – teigė profesorius.

K.Girnius, paklaustas apie apklausų rezultatus kitose Bendrijos šalyse, tarp jų didžiosiose – Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje, vėlgi įžvelgė aiškias paraleles tarp ūkio problemų ir nusivylimo ES.

„Kalbant apie Prancūziją, šios šalies valdymo sistema išgyvena krizę. Nedarbas Prancūzijoje didelis ir auga, net pradėta kalbėti, kad teks imtis radikalių socialinių reformų. Šalies prezidentas François Hollande’as – nepopuliarus. Joks kitas Prancūzijos vadovas nesugebėjo per metus iššvaistyti populiarumo. Esu tikras, kad situacija šalies viduje ir nusivylimas ES – paraleliniai procesai“, – sakė K.Girnius.

Tiesa, jis pridūrė, kad prancūzus erzina ir jėgų pusiausvyros persiskirstymas ES.

„Prancūzija iki krizės vaidino svarbų vaidmenį ES. Tarp vokiečių ir prancūzų buvo toks, jei taip galima sakyti, neformalus susitarimas, kad Vokietija bus ūkio lokomotyvas, o Prancūzijai bus leidžiama priimti daugelį reikšmingų politinių sprendimų. Tačiau to nebėra. Net valdant Merkozy (Angelai Merkel ir Nicolas Sarkozy) aiškėjo, kad pusiausvyra keičiasi. Tai prancūzams nepatinka“, – sakė docentas.

Tiesa, K.Girnius nesiėmė spėlioti, kaip keisis visuomenės nuotaikos Didžiojoje Britanijoje, kuri laikoma didžiausia euroskeptike iš didžiųjų ES valstybių.

„Dėl Jungtinės Karalystės – klausimas sudėtingas. Manau, kad šiuo metu šalyje garsiau rėkia tie, kurie nori išstoti iš ES. Visgi, jei bus rengiamas referendumas, tikėtina, kad pasisakys ir remiančios ES grupės. Pavyzdžiui, verslas. Britų verslui ES – labai svarbi. Kita vertus, vėlgi visuomenės nuotaikos gali priklausyti nuo ekonominės bei socialinės situacijos tuo metu. Yra tokia tendencija, kad kuo blogesnė ūkio padėtis, tuo žmonės skeptiškesni ES atžvilgiu“, – sakė K.Girnius.

Taip pat jis pridūrė, kad ES neturėtų pro pirštus žiūrėti į demokratijos trūkumą Bendrijoje, kai įtakingiausios šalys tarpusavyje priima sprendimus, o kitos šalys juos tik patvirtina Briuselyje. Pasak K.Girniaus, tai taip pat kelia nepasitenkinimą.

Iššūkis Lietuvai

O kaip Lietuvoje? Jei panašus į „Pew Research Center“ tyrimas būtų atliktas mūsų šalyje, ar lietuviai eitų į vieną gretą su lenkais? O gal su čekais?

R.Vilpišauskas pabrėžė, kad kol kas Lietuvoje gyventojai ES pasitiki, nors, jo nuomone, apibendrinimus sudėtinga būtų daryti.

„Kiek galima spėti iš Eurobarometro duomenų, Lietuvos gyventojai santykinai teigiamai vertina ES. Tačiau tokių tyrimų rezultatus galima ginčyti ir jų pagrindu sudėtinga daryti apibendrinimus. Pavyzdžiui, santykinai didelė nepritariančių euro įvedimui dalis, palyginti su pritariančiais, Lietuvoje rodo gan skeptišką gyventojų požiūrį į tolesnę integraciją, bet jau šioje srityje. Tai veikiausiai susiję su kainų padidėjimu ar perkamosios galios sumažėjimu, išliekančiu neapibrėžtumu euro zonoje. Tačiau bendrai narystė ES vertinama pozityviau“, – pabrėžė R.Vilpišauskas.

Sociologas Vladas Gaidys sutiko, kad lietuvių palankumą ES išlaikė. Maža to, jis, pasak eksperto, tebėra vienas didžiausių visoje ES.

„Lietuviai iš esmės pasitiki ES. Tiesa, mažėjimas yra, nors pasitikėjimo rodiklis tikrai viršija pusę šalies gyventojų. Kita vertus, žvelgiant į Eurobarometro rezultatus matyti, kad ES pasitikima vos keliose ES valstybėse. Pirmauja, atrodo, Bulgarija, antroje vietoje yra Lietuva, po jų rikiuojasi Lenkija, Rumunija. Prancūzija šiaip jau nėra rekordininkė. Matome didelį nepasitikėjimą ir Graikijoje, Ispanijoje. Manau, rezultatai tik patvirtina, kad esminė žmonių nusivylimo priežastis – ekonominės ir finansinės problemos“, – komentavo sociologas.

Tiesa, docentas K.Girnius pabrėžė, kad Lietuva, nors šalies gyventojai palaiko ES, vargu ar sugebės pagerinti Bendrijos įvaizdį.

„Prieš mus pirmininkavo Airija, sakyčiau, visai neblogai, tačiau ES įvaizdžio klausimais pasirūpinti mažoms valstybėms – sunku, nes nėra pakankamai išteklių šiam klausimui spręsti“, – sakė K.Girnius.

O R.Vilpišauskas pridūrė, kad Lietuvos užsienio politikos planuotojams reikėtų visų pirma pagalvoti apie Lietuvos gyventojus, kad perlenkus lazdą dėl pirmininkavimo netektų vėliau sulaukti kritikos iš visuomenės.

„Gali būti, jog tą įvaizdį labiau gali paveikti pačios Lietuvos institucijų sprendimai ir pasisakymai. Jau dabar matome kritiką dėl intensyviai pastaruoju metu tvarkomų Vilniaus gatvių, tarsi pernelyg stengiamasi sužibėti prieš ES ir užmaskuoti prastą padėtį. Tokia diskusija gali veikti ir žmonių nuostatas ES atžvilgiu, nors veikiausiai didelio poveikio joms neturės, – tvirtino R.Vilpišauskas. – Apskritai Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai gali padidinti šalies gyventojų informuotumą ES reikalais, tačiau ar jis prisidės prie pozityvaus ES įvaizdžio, ar atvirkščiai, – sunku pasakyti. Lietuvoje dažnai bet kokie didesni projektai sukelia kritikos bangas ir išankstinį skepticizmą. Šiuo atžvilgiu mūsų politikos formuotojai turėtų siekti tiesiog formuoti realistinius lūkesčius ir neperlenkti lazdos pristatydami pirmininkavimo naudą. Tada bus mažesnė rizika, kad po pirmininkavimo bus jaučiamas nusivylimas ar kris apskritai susidomėjimas ES reikalais.“

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų