Triumfo kelyje – kliūtis

Kol tapo neatsiejama europiečių valgiaraščio dalimi, bananai atliko įspūdingą žygį. Iš Pietryčių Azijos, kur rašytiniuose šaltiniuose šie vaisiai paminėti dar 600 m. pr. Kr., jie pasiekė Madagaskarą, Afriką, Kanarų salas, Amerikos žemyną ir Karibų jūrą. Čia XVI a. pradžioje jau gyvenę atvykėliai iš Portugalijos įsteigė pirmąsias plantacijas.

Kad šie angliavandenių turtingi vaisiai taptų prieinami ir plačiajai Europos visuomenei, reikėjo dar kelių šimtmečių. Šiandien beveik 32 proc. viso pasaulio bananų eksporto keliauja viena kryptimi – į ES.

Jungtinių Tautų duomenimis, šie vaisiai – daugiau nei 400 mln. žmonių pagrindinis maisto šaltinis. Nors didesnė dalis bananų auginama Azijos šalyse (lyderiai – Indija, Kinija), jie – labai svarbi Afrikos žemyno gyventojų raciono dalis. Pvz., Ruandoje ir Ugandoje vienas žmogus vidutiniškai suvalgo apie 230 kg per metus (pasaulio vidurkis – apie 12 kg).

Bananų veislių esama gerokai daugiau, nei galima spręsti iš Lietuvos parduotuvėse esančio asortimento, į platųjį pasaulį eksportuojama daugiausia 'Cavendish' veislės vaisių. Būtent jai ir kyla didžiulė grėsmė. Dėl katastrofiškai greitai plintančios vadinamosios Panamos ligos šio veislės bananų gali nebelikti.

Dėl katastrofiškai greitai plintančios vadinamosios Panamos ligos šio veislės bananų gali nebelikti.

Patirtis su 'Gros Michel'

Aukšliagrybūnų sukelta liga – mokslinis pavadinimas Fusarium oxysporum f.sp. cubensis Tropical Race – pirmą kartą pastebėta dar XIX a. Pastarojo pabaigoje ji pasiekė Australiją.

Grybelis užkrečia bananų šaknis, kyla aukštyn, užkemša vandens indus, todėl augalas nuvysta. Kažkada būtent dėl šios priežasties išnyko ir XX a. pirmojoje pusėje populiariausia, komercine prasme svarbiausia laikyta bananų veislė 'Gros Michel'.

Būtent šios veislės vaisiai padėjo garsiosioms kompanijoms "Dole", "Chiquita". Tačiau grybelio sukelta liga nesustabdomai plito, kol galiausiai amžiaus viduryje 'Gros Michel' nebeliko. Tiksliau, liko auginamos tik nedidelėse plantacijose centriniame Konge, Sent Luiso saloje Karibų jūroje ir parduodama kaip delikatesas. Dėl anuometės krizės bananų verslo atstovai patyrė milžiniškų nuostolių, nusirito masinių bankrotų banga.

'Gros Michel' vietą užėmė iki to laiko prastesnio skonio, mažiau kvapesni, dėl plonesnės žievės trapesni (todėl mažiau tinkami transportuoti) 'Cavedish' veislės bananai. Iš Vietnamo kildinama veislė pavadinta garsiojo britų aristokrato Williamo Cavendisho, dar XIX a. savo šiltnamiuose auginusio bananus, pavarde.

Esama duomenų, kad šiandien šios veislės vaisiai sudaro 95 proc. pasaulio prekybos bananais apimčių. Retas Europos ar Šiaurės Amerikos gyventojas yra ragavęs kitokios veislės bananų (jų esama net 1 200) ar žino apie jų egzistavimą.

Žlugusios viltys

Ilgą laiką manyta, kad 'Cavendish' bananai yra atsparūs Panamos ligai, todėl jie ėmė dominuoti plantacijose. Juolab kad augalai buvo gerokai žemesni nei pirmtakės veislės, todėl atsparesni gamtos stichijoms. Be to, juos buvo galima sodinti tankiau – iš tokio pat ploto plantacijos buvo galima nuimti didesni derlių. Nieko keista, kad nuo 1961-ųjų pasaulio apetitas bananams ėmė augti. Jei XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje vienas žmogus per metus vidutiniškai suvalgydavo 5 kg bananų, jau po pusšimčio metų šis rodiklis išaugo dvigubai.

"Tačiau pagrindinė problema nepasikeitė: dėl intensyvaus monokultūros auginimo buvo prarasta genetinė įvairovė", – rašo dienraštis "Der Standard". Tai padidino jautrumą ligoms, o netrukus paaiškėjo, kad baimė nėra be pagrindo. 1990 m. pirmą kartą Taivane užfiksuoti 'Tropical Race 4' sukėlėjo pažeisti bananai. Nors laiko būta pakankamai, nesugebėta sustabdyti grybelių plitimo.

Per dirvožemį (pvz., likusį ant batų), vandenį plintantys sukėlėjai augalus pažeidžia žaibiškai – pakanka nedidelio užkrėstos medžiagos grumstelio. Vos pastebėjus ligos židinius, nacionalinės vyriausybės ragino ūkininkus taikyti karantino priemones, tačiau to paisė toli gražu ne visi bananų augintojai. Juolab kad vienas tokių draudimų – dauginti bananus ūgliais: sergančio augalo ūgliai taip pat būna užkrėsti, tačiau įsigyti visiškai naujų sodinukų išgali toli gražu ne kekvienas augintojas.

Be to, bananus auginantys kraštai paprastai yra toje klimato zonoje, kur nuolat kyla potvyniai – grybelis lengvai keliauja iš vienos plantacijos į kitą. Tad netrukus ši liga pasiekė Afriką ir Vidurinius Rytus – čia grybelių rasta 2013 m.

Rugpjūčio viduryje pavojaus varpais suskambino Pietų Amerikos mokslininkai: 'Tropical Race 4' pastebėta keletoje plantacijų Kolumbijoje, o vyriausybė buvo priversta paskelbti nepaprastąją padėtį. Šalis kasmet eksportuoja 1,84 mln. tonų bananų ir yra ketvirta pagal dydį bananų eksportuotoja pasaulyje.

Panamos ligos sukėlėjas nėra pavojingas žmonėms – jis puola augalus ir slopina jų augimą, bet nepažeidžia jau susiformavusių vaisių. Tačiau augalams jis yra mirtinas, o kai atsiranda pirmieji matomi simptomai, jau būna per vėlu. Ištisas plantacijas tenka sunaikinti, bet net ir tai nesustabdo grybelio, kuris dirvožemyje gali išbūti ir 30 metų.

Nauji pavojai

Kol kas nėra žinomas joks veiksmingas fungicidas, o vienintele išeitimi laikoma genų inžinerija. Su ja daug vilčių sieja ir lėšų moksliniams tyrimams skiria tokios kompanijos kaip "Chiquita", "Dole", "Del Monte" – juk bananų prekybos apyvarta kasmet siekia dešimtis milijardų eurų.

Jau esama transgeninių šios veislės bananų, atsparesnių už 'Tropical Race 4', tačiau kol bus sukurtas idealus bananas, galėtų užtrukti ne vieną dešimtmetį. Vis dėlto genetiškai modifikuotų vaisių komercializavimas greičiausiai bus daugiau nei sunkus. Viena priežasčių – europiečių neigiamas požiūris į genetiškai modifikuotus augalus.

Tiesa, bananų rinkai pavojų kelia ne tik grybelis. Ekseterio universiteto tyrėjai nuogąstauja, kad saldžiųjų vaisių auginimo, suvartojimo mastus pakeis klimato pokyčiai.

Danas Bebberis su kolegomis prognozuoja įvyksiant didelius pokyčius: nors pastaraisiais dešimtmečiais visuotinis atšilimas buvo naudingas plantacijoms, o derlius pagrindinėse gaminančiose šalyse ėmė stabiliai augti, kai kuriuose pagrindiniuose regionuose nuo 2050 m. pasėlių gerokai sumažės.

Tai suduotų skaudų smūgį didžiausią pasaulyje bananų augintojai Indijai, su būsimais nuostoliais tekstų susitaikyti ir Kinijai, Pietų Amerikos šalims, o Afrikai – su naujais bado iššūkiais.