Karas Irane tęsiasi, o jo padarinius pradeda jausti visas pasaulis. Vieniems užsitęsęs konfliktas gali būti net naudingas, pavyzdžiui, Rusijai, kuri lobsta dėl pakilusių naftos kainų. Kitiems karas Irane reiškia visišką neapibrėžtumą. D. Trumpas jau reikalauja ir NATO pagalbos saugant Hormūzo sąsiaurį, įspėdamas, kad jei Aljansas nepadės, NATO ateitis gali būti labai prasta.
Vieni pabrėžia, kad D. Trumpas šį kartą prašovė kaip reta. Kiti įsitikinę, jog karas galiausiai baigsis JAV pergale, Irano režimas taps labiau proamerikietiškas, o naudą pajus ir Amerikos gyventojai, ir sąjungininkai.
Ar D. Trumpas suvokė, ką daro, ar buvo suklaidintas Izraelio? Ar jo sprendimas pradėti karą buvo strategiškai pagrįstas, ar visiškai nepaskaičiuotas? Kam iš tiesų naudingas šis konfliktas?
Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Girdžiu tavo nuomonę“ diskutavo filosofas dr. Kęstutis Girnius (toliau – K. G.) ir Geopolitikos ir saugumo studijų centro politikos analitikas Vladimiras Laučius (toliau – V. L.).
– Kaip manote, ar šis karas pagrįstas ir apskaičiuotas?
– V. L.: Sprendimus priima ne vien D. Trumpas. Remtis jo kokiais nors pasisakymais nelabai prasminga, nes jis dėsto savo mintis padrikai – jos dažnai viena kitai prieštarauja.
Vieną dieną jis gali sakyti vieną, o kitą – visiškai priešingai. Trumpas pirmosiomis karo dienomis buvo aiškiai pasakęs, kad yra keli scenarijai: yra ir režimo kaitos scenarijus, bet yra ir režimo sušvelnėjimo, ir jam tinka abu, todėl nėra ko prie jo kibti.
Problema – Amerikos pasirengimas šiam karui. Kai matome tokius dalykus kaip visiškas negebėjimas priešintis arba gebėjimas priešintis tik labai brangiomis priemonėmis Irano „šachedų“ atakoms, tai byloja apie tai, kad arba JAV ar net Izraelio žvalgyba nenuveikė savo darbo, bet tuo sunku patikėti, arba tiesiog buvo politinis spaudimas net ir gavus tokią žvalgybos informaciją, kad šioms atakoms reikia daugiau pasiruošti. Vis dėlto buvo nuspręsta rizikuoti arba kovoti su „šachedais“ labai brangiomis priemonėmis.
Kita akivaizdi problema – Hormūzo sąsiauris. Tai, kad Iranas jį bandys blokuoti, buvo labai lengvai prognozuojamas dalykas. Tam irgi nebuvo pasiruošta.
Iš pradžių nereikėjo niekieno pagalbos, o dabar D. Trumpas šaukia, kad pasaulis ateitų ir padėtų apsaugoti Hormūzo sąsiaurį. Akivaizdžiai matome, kad dėl labai svarbių dalykų tikrai buvo nepasiruošta arba pasiruošta prastai.
Turint omenyje, kad jie konsultuojasi ne su savo intelektu, o su savo dievais, kurie jiems liepia kariauti, žudyti ir savo gyventojus taip pat, iš šio režimo galima tikėtis bet ko.
Bet dėl paties karo turime suprasti, kad Iranas yra teokratija – jie gyvena visai kitame pasaulyje, jie „kalbasi“ tiesiogiai su Alachu ir klausia, ką jiems daryti. Ir jis jiems atsako.
Vienas tokių jo reikalavimų – sunaikinti „šėtonus“: mažąjį šėtoną – Izraelį ir didįjį šėtoną – Ameriką. Jie to padaryti su turimomis priemonėmis negali. Priemonė, kuri leistų tai padaryti, yra branduolinis ginklas ir Iranas buvo visiškai priartėjęs prie jo sukūrimo.
Turint omenyje, kad jie konsultuojasi ne su savo intelektu, o su savo dievais, kurie jiems liepia kariauti, žudyti ir savo gyventojus taip pat, iš šio režimo galima tikėtis bet ko. Todėl leisti jam susikurti branduolinį ginklą nebuvo galima.
Šiuo atveju Izraelio ir JAV logika man yra suprantama.
– K. G.: Bet karas yra nusikaltimas. Negalima pulti kitos šalies. Karas leidžiamas tik dviem sąlygomis – su Jungtinių Tautų pritarimu arba kai kita šalis puola. O čia buvo neišprovokuotas, nenaudingas nusikaltimas.
– V. L.: Dabar gyvename tokiame pasaulyje, kur civilizuotoms valstybėms karas yra neleidžiamas, o necivilizuotoms valstybėms kažkodėl leidžiamas. Jeigu toliau gyvensime tokiame pasaulyje, civilizuoto pasaulio dalis bus pamažu naikinama ir galiausiai sunaikinta.
– K. G.: Kol kas civilizuotas pasaulis nėra sunaikintas – tik ilgainiui daugiau nukenčia blogiečiai. Manau, kad tėra karikatūra teigti, jog dvasininkai kalba tik su Alachu ir nėra realių apskaičiavimų. Jie mato labiau pažeidžiamas vietas ir bando jomis pasinaudoti.
Iš dalies nemoralus buvo sprendimas praplėsti karą, puolant visą Persų įlanką ir vietas, kurios palaiko Ameriką.
Tikslas buvo horizontaliai praplėsti karą, kad daugiau žmonių nukentėtų ir atsirastų daugiau šalių, kurios galvotų galinčios šį karą nutraukti. Buvo sukurtas įspūdis, kad Persų įlanka yra saugi ir maloni vieta, ir staiga pasirodo, kad ji tokia nėra. Kai vieną kartą tą įvaizdį sunaikini, labai sunku jį atkurti.
– Kaip manote, kodėl D. Trumpas prašovė rinkdamasis puolimo strategiją?
– K. G.: Manau, kad jį labai sužavėjo pergalė Venesueloje. Jis nukeliavo į Venesuelą, pagrobė Nikolą Maduro ir šalis pateko į jo rankas. Staiga jis turi šį galingą karinį įrankį, kurį vieną kartą panaudojo, ir ištiko didelė sėkmė. Jis manė, kad panaudojus jį antrą kartą rezultatas bus toks pat.
JAV karinė galia Venesueloje buvo labai įspūdinga – nebuvo kam priešintis, o Iranas yra kietesnis riešutas. Aišku, Amerika gali Iraną sunaikinti – čia nėra jokio klausimo, bet, antra vertus, Iranas yra pasiryžęs priešintis ir tai darys ilgai. Matome, kad šis karas nelabai greitai baigsis.
JAV karinė galia Venesueloje buvo labai įspūdinga – nebuvo kam priešintis, o Iranas yra kietesnis riešutas.
Ir D. Trumpas, kuris anksčiau sakė, kad jam nuo pat pradžių nepadėta ir pagalba nebereikalinga, dabar nuolat kartoja, kad jam reikia padėti, o jei nebus padėta, su NATO reikalai klostysis prastai.
Tie grasinimai rodo, kad jis yra pasimetęs. Jis įsivaizdavo, kad bus lengva pergalė, tačiau jos nėra. Dabar jis blaškosi ir nežino, ką daryti, todėl, kaip įprasta, grasina.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai