– Ar diplomatija veikia? Ar E. Macronas, kuriam netrukus gresia rinkimai, buvo įviliotas į meškos guolį ir ten sudraskytas?

– E. Macronui prezidento rinkimai ne mažiau svarbūs nei taika Europoje ir situacija Ukrainoje. Jis bando suderinti šiuos du dalykus. Akivaizdu, kad V. Putinui rūpi du dalykai: sulaužyti Europoje saugumo architektūrą, kuri susiformavo Europoje po Antrojo pasaulinio karo, taip pat priversti Ukrainą atsirasti Rusijos įtakos erdvėje. Ir čia yra keli būdai. Vienas dalykas tai yra karinė ataka. Kitas dalykas yra Minsko procesas pagal Rusijos scenarijų.

– Ar jūs sutiktumėte su tuo, kad įvyko koks nors proveržis po šių E. Macrono pokalbių?

– Jeigu V. Putinui būtų padaryta kokių nors ryškesnių nuolaidų, kur Vakarai parodytų silpnumą, tai jam tikrai nesunku atitraukti kuriam laikui, pavyzdžiui, kol Prancūzijoje vyks prezidento rinkimai, kariuomenę nuo Ukrainos sienų, o paskui vėl grąžinti ir reikalauti naujų nuolaidų. Ukraina V. Putino rankose yra tik instrumentas, sakyčiau – įkaitas. Tikslas yra daug platesnis. Tai įtaka posovietinėje erdvėje ir Europos saugumo architektūros sulaužymas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Žiniasklaida rašo, kad E. Macronas išgirdo pažadą, kad kariai, kurie yra Baltarusijoje, po pratybų, pasibaigus vasario 20-ajai, bus atitraukti iš Baltarusijos teritorijos. Ar tai susitarimo elementas, ar Rusijos blefas?

– Jeigu V. Putinas su E. Macronu sutarė, kad karinės eskalacijos nebus iki prezidento rinkimų Prancūzijoje, tai akivaizdu, kad laikyti nuo vasario 20 d. Rusijos karinius pajėgumus aplink Ukrainos sieną ir Baltarusijoje būtų labai brangus malonumas. Juo labiau, kad pačioje Rusijoje pasigirsta labai aiški kritika, kad V. Putinas dėl savo karinio šantažo politikos Ukrainos atžvilgiu labai stipriai apnuogino rytinį flangą.