Arbatos tradicijų atgimimas: apleistos plantacijos grįžta į gyvenimą Pereiti į pagrindinį turinį

Arbatos tradicijų atgimimas: apleistos plantacijos grįžta į gyvenimą

2025-08-11 10:19

Žaliuojančiose vakarų Sakartvelo kalvose renkamas arbatos derlius.

Arbatos tradicijų atgimimas: apleistos plantacijos grįžta į gyvenimą
Arbatos tradicijų atgimimas: apleistos plantacijos grįžta į gyvenimą / LNK stop kadrai.

Arbatos ūkio bendrasavininkė Lana Zhgenti kruopščiai atrinko lapelius ir švelniai juos skynė.

„Arbatos rinkimas prasideda anksti ryte. Moterys atvyksta 8 ryto, o darbas tęsiasi visą dieną. Rankomis nuskinti lapeliai surenkami į specialius krepšelius, kuriais arbata gabenama į mūsų perdirbimo įmonę, kur pradedamas arbatos gamybos procesas“, – kalbėjo L. Zhgenti.

Šį arbatmedžių ūkį valdančios seserys priklauso naujai arbatos augintojų kartai, kuri atgaivina seniai apleistą pramonę. Kadaise Sakartvelas buvo tarp penkių didžiausių arbatos gamintojų pasaulyje, tačiau, žlugus Sovietų Sąjungai, ši pramonė sunyko. Arbata Sakartvele auginama nuo XIX a. vidurio. Vakarų regiono subtropinis klimatas – tam ideali vieta.

„Dar vienas svarbus dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra tai, kad mums nereikia naudoti herbicidų ar pesticidų nuo vabzdžių, nes šaltos žiemos ir sniegas padeda natūraliai kovoti su kenkėjais. Dėl to su vabzdžiais galime kovoti naudodami natūralius išteklius, be dirbtinių priedų“, – šnekėjo arbatos ūkio bendrasavininkė.

Netoliese esančiame kaime kita šeima taip pat stengiasi pakeisti Sakartvelo arbatos pramonės likimą.

„Taip nutiko, kad visos plantacijos tapo laukinėmis, o visi didžiuliai fabrikai žlugo. Žmonės ėmė galvoti, kuo pakeisti arbatą, nes ji nebebuvo pelninga. Pradėta ieškoti kitų pelningų kultūrų, pavyzdžiui, mėlynių ar lazdynų riešutų, ir visi ėmė rauti savo arbatmedžių augalus“, – nurodė arbatos ūkio bendrasavininkas Gabriel Tenieshvili.

Šeima augina baltąją, juodąją ir žaliąją arbatą, taip pat renka laukinių mėlynių lapus.

„Sakartvele arbata auginama šešis mėnesius, mes tai vadiname arbatos sezonu – nuo balandžio iki spalio. Arbata turi šešis mėnesius poilsio, per kuriuos ji gali sukaupti cukrų, mikro ir makroelementų ir pasiruošti būsimai vegetacijai. Būtent todėl kartveliška arbata yra natūraliai saldesnė už daugelį kitų arbatų“, – teigė arbatos ūkio bendrasavininkas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dešimtys regiono ūkių rengia ekskursijas po arbatos plantacijas ir degustacijas užsienio svečiams.

„Mane asmeniškai nustebino mėlynių arbata. Labai, labai geras skonis“, – sakė pašnekovas.

„Geriame daug arbatos, ją geriame tik namuose. Buvo tikrai įdomu paragauti juodosios arbatos ir, svarbiausia, sužinoti, kiek laiko reikia skirtingų rūšių arbatai užplikyti“, – tvirtino pašnekovė.

Sakartvelo arbatos augintojai teigia, kad prisotintoje pasaulinėje arbatos rinkoje negali konkuruoti kiekiu, tačiau gali išsiskirti kokybe.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų