Argentiniečiai sekmadienį balsuoja antrajame prezidento rinkimų rate, kuris galėtų užbaigti 12 metų trunkantį kairiųjų vyriausybės valdymą ir nulemti verslui palankios opozicijos atėjimą vadovauti trečiai pagal dydį Lotynų Amerikos ekonomikai.

Apklausos rodo, kad Buenos Airių 56 metų meras, buvęs futbolo klubo „Boca Juniors“ prezidentas Mauricio Macri (Maurisijus Makris) galėtų įveikti savo 58 metų varžovą, kairiojo sparno atstovą Danielį Scioli (Danielį Sjolį), buvusį katerių lenktynių čempioną.

Jei M.Macri nutrauks peronizmo – plataus populistinio judėjimo, kuris ištisą amžių dominavo Argentinos politikoje, – valdymą, jis galėtų tapti ekonomiškai liberaliausiu Argentinos lyderiu nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio.

Prie rinkimų apylinkių, kurios saulės nutviekstoje sostinėje Buenos Airėse – svarbioje rinkimų teritorijoje – darbą pradėjo 8 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku, nusidriekė eilės. Balsavimas turi baigtis 21 val. Grinvičo (23 val. Lietuvos) laiku, o po to per kelias valandas turėtų pasirodyti pirmieji rezultatai.

M.Macri vaizdavo save kaip permainų jėgą, nes daugeliui rinkėjų yra nusibodę 12 prezidentės Cristinos Kirchner (Kristin os Kiršner) ir jos pirmtako bei sutuoktinio, velionio Nestoro Kirchnerio (Nestoro Kiršnerio) valdymo metų.

„Nusipelnome gyventi geriau nei šitai“, – per baigiamąjį savo rinkimų kampanijos mitingą sakė M.Macri.

D.Scioli sakė, kad M.Macri siūlomos ekonominės reformos kelia grėsmę argentiniečių socialinio aprūpinimo išmokoms, algoms ir pramonei.

„Macri reiškia devalvaciją, kuri griauna atlyginimus. Jis yra laukinio kapitalizmo demonas“, – sakė D.Scioli.

Naujausia apklausa, kurią atliko konsultavimo firma „Management and Fit“, parodė, kad M.Macri remia 55,3 proc., o D.Scioli – 44,7 proc. argentiniečių.

Tačiau anksčiau Argentinoje apklausos nebūdavo patikimos kalbant apie rezultatų prognozavimą. Apklausos taip pat parodė, kad buvo milijonai neapsisprendusių rinkėjų.

M.Macri siūlė panaikinti suvaržymus dėl importo ir JAV dolerio, bet analitikai sako, kad jam gali būti sunku prastumti reformas priešiškai nusiteikusiame Kongrese.

Pirmajame rinkimų rate jis nustebino apklausų rengėjus gavęs vos trimis proc. balsų mažiau už varžovą – iš viso 34,1 proc. balsų. D.Scioli pirmajame rate gavo 37 proc. balsų. Dėl tokios mažos persvaros teko rengti antrąjį rinkimų ratą.

ARGENTINOS POLITIKA KEIČIASI

Šie rinkimai nepanašūs į jokius kitus per visą Argentinos istoriją – apskritai pirmą kartą nacionaliniu lygiu vyksta antrasis ratas, pirmą kartą vyko televizijos transliuoti kandidatų debatai.

Rinkimų kampanija, kurios metu augo įtampa, vyko keičiantis politiniam pamatui šioje didžiulėje Pietų Amerikos valstybėje, kurioje gyvena 42 mln. žmonių.

Jei laimės, M.Macri bus pirmasis sąžiningai išrinktas lyderis, kuris nėra nei peronistas, nei radikalaus liberalaus judėjimo narys.

Jo iškilimas suteikė vilčių finansininkams, tačiau baugino vidaus verslą ir neturtingesnius argentiniečius, kurie turėjo naudos iš kadenciją baigiančios kovingosios prezidentės socialinės ir prekybos politikos.

Kad ir kuris kandidatas laimės, jam dabar teks spręsti didelę infliaciją, kuri šiuo metu yra daugiau kaip 20 procentų.

Jam taip pat teks spręsti ginčą su kreditoriais, kurie JAV teismuose iškėlė bylas Argentinai dėl nesumokėtų skolų. D.Scioli ir K.Kirchner tuos ribotos rizikos fondus vadina „matvanagiais“.

Kirchneriai bandė restruktūrizuoti dešimtis milijardų dolerių skolą, dėl kurios Argentina buvo priversta paskelbti nemokumą 2001 metais, kai gavo finansinę pagalbą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Tuo metu tai buvo didžiausias valstybės finansinių įsipareigojimų nevykdymas per visą istoriją.

Jiems vadovaujant įvyko įspūdingas ekonomikos pakilimas, kuris dabar silpsta. Pirmąjį šių metų pusmetį ekonomika augo palyginti lėtai, 2,2 procento.