Maskva, kuri techniškai yra Armėnijos sąjungininkė, Jerevano ambicijas stoti į Europos Sąjungą (ES) palygino su tuo pačiu keliu, kuris, jos teigimu, išprovokavo 2022 metų invaziją į Ukrainą.
Balsavimas vyks po kelerius metus trukusių neramumų, kai N. Pašinianas į valdžią atėjo per 2018 metų gatvės revoliuciją.
Nedidelė Kaukazo šalis vis dar neatsigauna po to, kai 2023 metais ilgametis priešas Azerbaidžanas po žaibiško karo užėmė Karabacho regioną ir iš jo pasitraukė 100 tūkst. etninių armėnų.
N. Pašinianas balsavimą apibūdino kaip pasirinkimą tarp ilgalaikės taikos su Azerbaidžanu ir grįžimo prie karo.
51 metų lyderis taip pat siekia sumažinti Armėnijos priklausomybę nuo Maskvos, kai ši nepadėjo per Karabacho konfliktą.
Jis įšaldė dalyvavimą Rusijos vadovaujamame saugumo bloke, kartu gilindamas ryšius su Briuseliu ir Jungtinėmis Valstijomis, ir nukreipė Armėniją galimos narystės ES keliu.
Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pasiūlė „VISIŠKĄ paramą perrinkimui puikiam draugui ir lyderiui“ N. Pašinianui, Maskva piktinasi galimu dar vieno sąjungininko praradimu savo kieme.
Gegužę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė aštrią pastabą: „Visi matome, kas dabar vyksta su Ukraina (...) Kaip viskas prasidėjo? Nuo Ukrainos bandymo prisijungti prie ES.“
Kremlius sulaukė kaltinimų bandant paveikti balsavimą.
Analitikai pastebėjo dezinformaciją internete, programišių veiklą ir Kremliui palankius naratyvus, vaizduojančius bendradarbiavimą su Vakarais kaip pavojingą.
Likus kelioms savaitėms iki balsavimo, Rusija uždraudė kelių produktų importą iš Armėnijos – tai laikoma žingsniu, kuriuo siekiama padidinti ekonominį spaudimą šaliai.
Armėnijos pareigūnai įspėjo, kad „laisvės priešai“ finansuoja propagandos pastangas.
„Taikos gynyba“
N. Pašinianas tvirtina, kad nenori nutraukti ryšių su Maskva.
„Mes neturėjome, neturime ir neturėsime jokių ketinimų pakenkti Rusijos interesams“, – sakė jis žurnalistams.
Tačiau kampanija neabejotinai yra kova dėl Armėnijos geopolitinės ateities.
N. Pašinianas ir jo pagrindiniai oponentai kaltina vieni kitus rizikuojant nauju konfliktu.
N. Pašinianas rinkėjams sakė, kad Armėnija per kelis mėnesius gali susidurti su „katastrofišku karu“ su Azerbaidžanu, jei jo partija „Pilietinis susitarimas“, pirmaujanti apklausose, neužsitikrins tvirtos daugumos.
Jo oponentai teigia, kad tokia retorika yra baimės kurstymas.
Samvelas Karapetianas, milijardierius Rusijos ir Armėnijos verslininkas, kurio partija „Stipri Armėnija“ apklausose užima antrąją vietą, atmetė teiginius, kad jis įtrauktų Armėniją atgal į Maskvos orbitą, tačiau įspėjo dėl N. Pašiniano „neapgalvoto skubėjimo“ į Vakarus.
Rusija buvo ir išliks mūsų strateginė partnerė ir pagrindinė ekonominė partnerė.
„Rusija buvo ir išliks mūsų strateginė partnerė ir pagrindinė ekonominė partnerė“, – sakė jis.
S. Karapetianas nuo praėjusių metų yra laikomas namų arešto sąlygomis dėl kaltinimų rengus perversmą – šiuos kaltinimus jis atmeta kaip politiškai motyvuotus.
Europa neslepia, kieno pergalę palaiko.
Gegužę per didelio atgarsio sulaukusį vizitą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) išreiškė paramą N. Pašinianui, apkabindamas Armėnijos lyderį kaip brangų draugą.
Vakaro priėmime E. Macronas paėmė mikrofoną, o N. Pašinianas sėdo prie būgnų ir atliko armėnų kilmės prancūzų atlikėjo Charles'io Aznavouro (Šarlio Aznavuro) 1965 metų dainą „La Boheme“.
„Netiesioginiai karai“
Apklausos rodo, kad N. Pašiniano partija „Pilietinis susitarimas“ pirmauja, tačiau lieka neaišku, ar ji sugebės užsitikrinti dviejų trečdalių parlamento daugumą, reikalingą priimti konstitucijos pataisas, kurių Baku reikalauja kaip galutinės taikos sutarties sąlygos.
Gegužės pabaigoje Tarptautinio respublikonų instituto atlikta apklausa parodė, kad partiją palaiko 32 proc. respondentų, o dvi pagrindinės opozicinės jėgos – „Stipri Armėnija“ ir „Armėnija“ – kartu renka devynis procentus.
N. Pašiniano demokratiniai pasiekimai taip pat atsispindi balsavimo biuletenyje.
Praėjus aštuoneriems metams po to, kai jis atėjo į valdžią pažadėjęs išardyti Armėnijos oligarchinę sistemą, jis susiduria su vis didesne kritika dėl demokratinio atsilikimo.
Armėnija dreifuoja „nuo populizmo prie autoritarinių valdymo metodų“, sakė analitikas Gevorgas Pogosianas, atkreipdamas dėmesį į spaudimą politiniams konkurentams.
Kitas analitikas Vigenas Hakobianas teigė, kad N. Pašinianas „pavertė Armėniją netiesioginių karų tarp skirtingų supervalstybių arena“.
Vis dėlto daugelio armėnų akyse opozicija tebėra susijusi su Rusijos įtaka ir oligarchais.
„Jei rinkimus laimės prokremliškos jėgos, demokratinio vystymosi galimybė išnyks“, – sakė Helsinkio piliečių asamblėjos Vanadzoro biuro vadovas Arturas Sakuncas.
Jerevano gatvėse žmonių nuomonės išsiskiria dėl to, ar N. Pašiniano balansavimas užtikrina saugumą, ar kelia Armėnijai didesnį pavojų.
„Pasitikiu Nikolu, kad jis nuspręs, su kuo draugauti – su Rusija ar Europa“, – sakė 72 metų Surenas Sargsianas.
Tačiau 62 metų bedarbis Simonas Petrosianas teigė, kad balsuos už opoziciją.
N. Pašinianas pavertė Armėniją „visų didžiųjų valstybių mūšio lauku“, sakė jis.
„Tai labai pavojinga“, – tvirtino jis.
Naujausi komentarai