Dokumente rašoma, kad su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susiję oligarchai naudojo savo turtą „protekcijai plėsti ir stiprinti įtakai britų isteblišmente“.     

„Turėtų būti įvertintas Rusijos kišimasis į referendumą. Dabar privalo būti [surengtas] toks vertinimas, o visuomenei būtina pranešti jo rezultatus“, – sakė JK parlamento Žvalgybos ir saugumo komiteto (ISC) narys Kevanas Jonesas (Kevanas Džounsas).

Ataskaitoje rašoma, kad jos rengėjai negali pateikti konkrečių Rusijos kišimosi į 2016-ųjų referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje ir 2014-ųjų Škotijos plebiscito dėl atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės įrodymų. 

Per referendumą Škotijoje prieš atsiskyrimą pasisakė 55 proc. balsavusiųjų, už nepriklausomybę – 45 procentai.

K. Jonesas pabrėžė, kad ataskaitos rengėjai negali pateikti konkrečių įrodymų, nes JK vyriausybė „visais būdais vengė kelti klausimus“.

„Niekas nenorėjo to imtis“, – sakė jis.

„Trumpai tariant, rusų įtaka Jungtinėje Karalystėje yra „naujas įprastas dalykas“, ir esama daugybės labai glaudžiais ryšiais su V. Putinu susijusių rusų, gerai įsiliejusių į JK verslą bei socialinę sferą ir priimamų dėl savo turto“, – rašoma ataskaitoje.  

„Tokio masto įsiliejimas, ypač „Londongrade“, reiškia, kad bet kokios priemonės, kurių dabar imasi vyriausybė, yra ne prevencinio pobūdžio, o labiau skirtos žalai sumažinti“, – teigiama dokumente.  

„Londongradu“ vadinama centrinė Londono dalis, kur rusų oligarchai prestižiniuose rajonuose, tokiuose kaip Čelsis, yra įsigiję daug prabangaus nekilnojamojo turto.  

Ataskaitoje rašoma, kad JK šiuo metu yra vienas iš svarbiausių rusų žvalgybos taikinių Vakaruose.

„Britanija yra vienas iš svarbiausių rusų žvalgybos taikinių Vakaruose, ypač atsižvelgiant į tvirtą Britanijos poziciją dėl pastarojo meto Rusijos agresijos ir atsaką į ataką Solsberyje, prie kurio vadovaujant Britanijai prisijungė tarptautinė bendrija“, – sakoma joje.

Visgi, pasak autorių, sunku įrodyti pranešimus, kad Rusija bandė paveikti balsavimą dėl „Brexit“ 2016-aisiais, bet Britanija esą „lėtai“ pripažino tokią grėsmę ir nesiėmė tyrimo nepaisant ankstesnių Maskvos kišimosi įrodymų.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad JK yra Rusijos dezinformacijos taikinys.

Autoriai pažymi, kad „Rusijos žvalgybos tarnybos yra neproporcingai galingos“.

„Jos gali veikti be realių apribojimų“, – sakoma dokumente.

Taip pat pabrėžiama, kad JK reikia tarptautinės bendruomenės paramos, ir ji dar kartą turi pademonstruoti vienybę kovojant su Rusijos grėsme, kaip buvo reaguojant į Solsberio incidentą.

Šios ataskaitos paskelbimas buvo ne vieną mėnesį atidėliojamas. Tai išprovokavo opozicijos kaltinimus ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui (Borisui Džonsonui), esą jis bando užkirsti kelią ją paviešinti. 

B. Johnsonas vyriausybės vadovu tapo prieš vienerius metus. Jis šiame poste pakeitė Theresą May (Terezą Mei), kuri ministre pirmininke tapo iškart po „Brexit“ referendumo.

Netrukus po to, kai dokumentas buvo paviešintas, Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tai yra rusofobijos apraiška.

„Sensacijos neįvyko. Melagienomis apdorota rusofobija“, – pareiškė Rusijos URM atstovė Marija Zacharova.