Pranešime, kuriame pabrėžiama greito švedų įstojimo į NATO svarba, Maskva nebuvo išskirta kaip galimo išpuolio iniciatorė, bet sakoma, kad Rusijos karas Ukrainoje ir didėjanti Kinijos įtaka Azijoje ir pasaulyje lemia didėjantį nesaugumą.

„Negalima atmesti ginkluoto išpuolio prieš Švediją galimybės“, – teigiama jame.

Pranešimą parengusiam komitetui vadovavęs parlamentaras Hansas Wallmarkas (Hansas Valmarkas) žurnalistams sakė, kad Rusija yra įsitraukusi į ilgalaikį konfliktą su visu Vakarų pasauliu.

Iš įvairaus politinio spektro ekspertų ir politikų sudarytas komitetas teigė, kad Švedijos saugumą geriausiai gintų NATO.

„Rusijos įsiveržimas į Ukrainą ir didėjančios Kinijos teritorinės pretenzijos rodo, kad karinės galios panaudojimas konfliktuose dėl teritorijos vėl tapo realybe“, – sakoma ataskaitoje bei priduriama, kad dėl to Švedijos saugumo politikoje vyksta istoriniai pokyčiai.

Nors Švedija jau dabar yra smarkiai padidinusi savo karinę parengtį, reikia dar daugiau, žurnalistams sakė komisijos narys ir buvęs gynybos ministras Peteris Hultqvistas (Pėteris Hultkvistas).

Pasak jo, iki 2025–2030 metų šaliai reikia didesnės kariuomenės, įskaitant bent 10 000 šauktinių per metus, palyginti su dabartiniais maždaug 5 000–6 000 šauktinių.

Švedija nuo 2022-ųjų birželio yra pateikusi paraišką prisijungti prie NATO, taip nutraukusi du šimtmečius trukusį karinio neprisijungimo laikotarpį.

Tačiau jos narystę blokuoja Vengrija ir Turkija – vienintelės Aljanso narės, dar neratifikavusios paraiškos.

Tik visateisėms narėms taikoma NATO 5-ojo straipsnio kolektyvinės gynybos nuostata, pagal kurią vienos narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu.