Netinkamas ES lėšų panaudojimas 2017 m. sudarė 391 mln. eurų, skaičiuoja ES kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF). Panašios sumos buvo iššvaistytos ar pasisavintos ir ankstesniais metais.

Tačiau po OLAF aptiktų pažeidimų ES valstybėse narėse vos 45 proc. atvejų įtariamiesiems buvo pareikšti kaltinimai, tyrime rašo ES Audito rūmai.

Tarp 2012 ir 2016 m. ES susigrąžino tik maždaug 15 proc. iššvaistytų ar pasisavintų lėšų.

Nors atskleisti sukčiavimo ar netinkamo panaudojimo atvejai yra nedideli, palyginti su metiniu ES biudžetu, siekiančiu 140 mlrd. eurų, auditoriai tikino, kad skaičiai, tikėtina, yra smarkiai mažesni nei realūs, nes informacijos dalijimosi tarp ES šalių mechanizmai yra labai neefektyvūs.

ES parama skiriama daugiausia ūkininkams ir skurdesniems Sąjungos regionams.

Kai kuriais atvejais, teigė OLAF, ES parama buvo iššvaistyta šalių politikų, jų šeimų ar su jais susijusių asmenų. Tai yra tikra problema, sakė kovos su sukčiavimu tarnybos atstovai, nes būtent valstybių institucijos yra atsakingos už sukčiavimo tyrimus.

Auditoriai ragino Europos Komisiją (EK) suteikti daugiau galių OLAF. Pati Komisija patikino pasiryžusi kovoti su sukčiavimu, tačiau pripažino, kad OLAF išvadų įgyvendinimas nacionalinių lygmeniu yra „tikras iššūkis“.

Auditoriai tyrime pasveikino sprendimą nuo 2021 m. įkurti Europos prokuratūrą, tirsiančią ES lėšų iššvaistymo bylas, tačiau pabrėžė, kad nepakankamas tokios prokuratūros finansavimas gali reikšti, kad ES institucija vis tiek priklausys nuo nacionalinių institucijų.

Tačiau naujoji prokuratūra neturės galios Vengrijoje, Lenkijoje, Airijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Danijoje, kurios atsisakė prisidėti prie Europos prokuratūros įkūrimo.