Įtampa dėl pabėgėlių krizės ir augančio nedarbo smarkiai supriešino šalies visuomenę ir paskatino nepatenkintus rinkėjus nusigręžti nuo tradicinių politinių jėgų ir palaikyti radikalias populistines partijas.

Ši takoskyra bus ryški ir sekmadienį vyksiančiame įtemptame antrajame prezidento rinkimų ture, kuriame susigrums 45 metų Norbertas Hoferis iš antiimigracinės Laisvės partijos (FPÖ) ir žaliųjų remiamas 72 metų ekonomikos profesorius Alexanderas van der Bellenas (Aleksandras van der Belenas).

Ginklų entuziastas N.Hoferis, kuris yra iš dalies paralyžiuotas dėl per nelaimingą atsitikimą patirtos stuburo traumos ir yra vadinamas „draugišku FPÖ veidu“, pirmajame rinkimų ture surinko 35 proc. balsų ir gerokai aplenkė A.van der Belleną, gavusį 21 proc. balsų.

Tuo tarpu valdančiąją koaliciją sudarančių Austrijos socialdemokratų partijos (SPÖ) ir centro dešiniosios Austrijos liaudies partijos (ÖVP) kandidatai pirmame ture patyrė triuškinamą pralaimėjimą ir surinkę po 11 proc. balsų buvo išstumti iš tolesnės kovos.

Jų prastas pasirodymas reiškia, kad Austrijoje pirmą kartą nuo 1945 metų prezidentu bus išrinktas žmogus, nepriklausantis nė vienai iš dviejų didžiųjų partijų.

Tai savo ruožtu sukuria naują pavojų, kad laimėjęs kandidatas gali pasitelkti iki šiol nenaudotas prezidento galias, pavyzdžiui, atleisti vyriausybę.

N.Hoferis jau yra žadėjęs, kad jei bus išrinktas, paleis vyriausybę, jei ši nesilaikys griežtesnės pozicijos dėl migrantų ir nepagerins šalies ekonomikos situacijos.

„Visiškai realus pavojus yra FPÖ prezidentas, kuris atleidžia vyriausybę, kad atvertų kelią „mėlynajai respublikai“, – neseniai įspėjo A.van der Bellenas, turėdamas galvoje kraštutinių dešiniųjų logotipe naudojamą spalvą.

Jis taip pat kaltino savo oponentą, kad jis tėra FPÖ lyderio Heinzo-Christiano Strache (Heinco-Kristiano Štrachės) „parankinis“.

N.Hoferis atmetė tokias savo varžovo kalbas, pavadinęs jas „baimės kurstymu“.

„Visada sakiau, kad vyriausybės paleidimas būtų tik kraštutinė priemonė“, – sakė jis.

Vis dėlto neseniai vykusiuose debatuose iš kraštutinių dešiniųjų stovyklos atstovo lūpų nuskambėjo grėsmingas įspėjimas: „Pamatysite, ką gali valstybės vadovas“.

Tačiau politikos ekspertas Peteris Hajekas (Pėteris Hajekas) sakė, kad tokios galios mažai ko vertos be visuomenės paramos.

„Jei veiksmai neatspindi visuomenės valios, tai nėra realistiškas politinis žingsnis“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Kraštutiniai dešinieji telkia jėgas

Priešingai nei įprasta, prieš sekmadienio balsavimą nebus skelbiami visuomenės nuomonės apklausų rezultatai - po to, kai visiškai nepasitvirtino prognozės, paremtos prieš pirmąjį rinkimų turą darytomis rinkėjų apklausomis, kurios rodė, kad A.van der Bellenas turėtų aplenkti N.Hoferį.

Aišku viena: sekmadienio rinkimus itin atidžiai stebės FPÖ politiniai sąjungininkai kitose Europos valstybėse, įskaitant Prancūzijos ultradešinįjį Nacionalinį frontą (FN), kurio lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) ryžtingai nusiteikusi laimėti ateinančiais metais šalyje vyksiančius prezidento rinkimus.

„Nuostabus rezultatas. Bravo Austrijos žmonėms“, – parašė ji socialiniame tinkle „Twitter“ po netikėtos N.Hoferio pergalės pirmajame ture.

Praėjusią vasarą FN ir FPÖ suformavo bloką su kitomis ES kraštutinių dešiniųjų partijomis kovai su Europos „islamizacija“.

Pernai daugiau nei milijonas žmonių, bėgdami nuo karo ir skurdo Artimuosiuose Rytuose, užplūdo Europą ir sukėlė rimčiausią migracijos krizę Senajame žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Pabėgėlių antplūdis ir didėjanti nelygybė tapo pražūtingu deriniu centristinėms Europos šalių vyriausybėms, kurioms nesiseka įtikinti rinkėjų nepasiduoti ant bangos esančių populistinių judėjimų vilionėms.

Žaidimas dar nesibaigė

Austrijoje, kuri pernai gavo maždaug 90 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį, visuomenės parama didžiosioms partijoms pastaraisiais metais nuosekliai mažėjo, rinkėjams gręžiantis į FPÖ, kuri viešosios nuomonės apklausose dabar nuolat sulaukia daugiau nei 30 proc. siekiančio palaikymo.

Jei tokios tendencijos nesikeis, SPÖ ir ÖVP kituose visuotiniuose rinkimuose 2018 metais gali neužsitikrinti pakankamai balsų, kad galėtų vėl suformuoti „didžiąją koaliciją“. Prieš trejus metus joms vos pavyko užsitikrinti daugumą.

FPÖ nekart ragino rengti pirmalaikius rinkimus, vildamasi pakliūti į vyriausybę, kaip jai pavyko padaryti 1999-aisiais, kai partijai vadovavo H.-Ch.Strache pirmtakas, velionis Joergas Haideris (Jorgas Haideris), kuris žavėjosi nacių sukarinta organizacija „Waffen SS“.

Nors N.Hoferiui gali atrodyti, kad prezidento postas yra ranka pasiekiamas, jo pergalė dar nėra garantuota.

Artėjant rinkimų finišo tiesiajai, gegužės 9 dieną netikėtai atsistatydino kancleris Werneris Faymannas (Verneris Faimanas) iš SPÖ. Jį šiame poste pakeitęs populiarus buvęs nacionalinės geležinkelių įmonės vadovas Christianas Kernas (Kristianas Kernas) išreiškė palaikymą A.van der Bellenui ir leido aiškiai suprasti, kad nelaiko FPÖ galimais koalicijos partneriais.

„Po pirmojo turo N.Hoferis buvo aiškus favoritas, tačiau dabar vyriausybėje įvyko pokyčių, į kuriuos reikia atsižvelgti“, – naujienų agentūrai AFP sakė politologas Hubertas Sickingeris (Hubertas Sikingeris).

„Pamatysime, ar rinkėjus paveiks „Kerno efektas“, – sakė jis.