Kaip rodo preliminarūs rezultatai, kraštutinės dešiniosios Laisvės partijos (FPÖ) kandidatas Norbertas Hoferis per balsavimą, kuris vyko dveji metai iki visuotinių rinkimų, įtikinamai aplenkė savo varžovus, surinkęs 36 proc. balsų.

Tuo tarpu dviejų valdančiųjų partijų kandidatai netgi neprasimušė į antrąjį rinkimų turą, kuris vyks gegužės 22 dieną.

Tokie rezultatai reiškia, kad pirmą kartą nuo 1945-ųjų Austrijos prezidentas nebus remiamas nei kanclerio Wernerio Faymanno (Vernerio Faimano) Austrijos socialdemokratų partijos (SPÖ), nei jos valdančiosios koalicijos partnerės – centro dešiniosios Austrijos liaudies partijos (ÖVP).

„Tai naujos politinės eros pradžia“, – sakė FPÖ lyderis Heinzas-Christianas Strache (Heincas-Kristianas Štrachė), kuris sekmadienio balsavimo rezultatus pavadino istoriniais.

Velionio Joergo Haiderio (Jorgo Haiderio) buvusiai partijai federaliniu lygiu tai yra geriausi rinkimų rezultatai per visą jos istoriją.

ÖVP kandidatas Andreas Kholis (Andrėjas Kolis) ir SPÖ atstovas Rudolfas Hundstorferis pasidalijo ketvirtą vietą, surinkę po 11 proc. balsų.

V.Faymannas pareiškė, kad tokie rezultatai yra „aiškus įspėjimas vyriausybei, kad turime stipriau dirbti petys į petį“.

Tačiau kancleris pridūrė, kad jo partija nesiims jokių pokyčių vyriausybės sudėtyje, įskaitant ir jo postą.

Gegužės 22 dieną vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture su N.Hoferiu tikriausiai surems ietis žaliųjų remiamas Alexanderas van der Bellenas (Aleksandras van der Belenas), surinkęs 20 proc. balsų ir aplenkęs trečioje vietoje likusią nepriklausomą kandidatę Irmgard Griss (Irmgard Gris), gavusią 18,5 proc. balsų.

Buvusiuose Habsburgų dinastijos rūmuose Vienoje pradėjus dirbti valstybės vadovui, nepriklausančiam nė vienai iš dviejų didžiųjų partijų, gali būti smarkiai supurtytas tradiciškai ramus Austrijos politinis gyvenimas, grindžiamas konsensuso paieškomis.

Prezidento pareigos Austrijoje yra daugiau reprezentacinio pobūdžio, tačiau ne tik. N.Hoferis grasino atleisti vyriausybę, o A.van der Bellenas sakė, kad neskirtų H.-Ch.Strache kancleriu, jei FPÖ laimėtų 2018 metų visuotinius rinkimus.

Europos marginalinės partijos

Marginalinių partijų populiarumo banga ritasi per visą Europą, įskaitant Ispaniją, Didžiąją Britaniją ir Vokietiją, taip pat Jungtines Valstijas, kur populistinę žinią skleidžia prezidento posto siekiantys Donaldas Trumpas ir Bernie Sandersas (Bernis Sandersas).

Marine Le Pen (Marin Le Pen), Prancūzijos ultradešiniojo Nacionalinio fronto (FN) lyderė, kuri viliasi ateinančiais metais būti išrinkta šalies prezidente, sekmadienį „Twitter“ pasveikino FPÖ su „nuostabiu rezultatu“.

„Bravo Austrijos žmonėms“, – rašė ji.

Pernai Austrija gavo 90 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį – buvo antra Europoje pagal vienam gyventojui tenkančių tokių prašymų skaičių.

W.Faymanno vyriausybė pastarosiomis savaitėmis ėmė laikytis griežtesnės pozicijos imigracijos klausimu, įskaitant spaudimą šalims, per kurias eina vadinamasis Balkanų maršrutas, vedantis iš Graikijos į Austriją bei Vokietiją, bei sprendimą savo pasienyje įrengti užtvaras, kurios apsaugotų nuo naujo migrantų antplūdžio.

Tačiau tai nesustabdė paramos kraštutiniams dešiniesiems augimo. Pastarojo meto viešosios nuomonės apklausose FPÖ nuolat lenkia kitas šalies politines jėgas, sulaukdama didesnio nei 30 proc. palaikymo.

Mažėjanti parama

Austrų parama dviem pagrindinėms politinėms partijoms, kurios per pastaruosius septynis dešimtmečius didesnę laiko dalį dominavo šalies politikoje, mažėjo ne vienus metus, o per pastaruosius visuotinius rinkimus 2013 metais jos sulaukė tik tokio rinkėjų palaikymo, kuris leido reformuoti jų „Didžiąją koaliciją“.

Austrijos tradiciškai stipri ekonomika pastaruoju metu taip pat nusilpo, o nedarbo lygis šalyje jau nebėra mažiausias Europos Sąjungoje.

W.Faymanno koalicijai, kuri valdžioje yra nuo 2008 metų, nesiseka susitarti dėl struktūrinių reformų.

Davidas Pfarrhoferis (Davidas Farhoferis) iš viešosios nuomonė styrimų instituto „Market“ sakė, kad sekmadienio balsavimo rezultatai rodo, jog tradicinės partijos turi pagaliau liautis „volioti durnių“, jei nori išsaugoti valdžią.

„Didesnė problema yra ne personalijos, bet keliami klausimai... Būtina kažką keisti, jei SPÖ ir ÖVP nori išvengti dar vieno panašaus sutriuškinimo“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

ÖVP vadovas Reinholdas Mitterlehneris (Reinholdas Miterlėneris), regis, su tuo sutinka. Sekmadienį vėlai vakare po „nuviliančių“ rezultatų jis sakė, jog metas „atnaujinti“ koaliciją.

„Tai ypač susiję su rietenomis ir mūsų veiklos turiniu. Manau, turime  paskutinę progą iš tiesų tai padaryti“, – sakė R.Mitterlehneris.