Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) trečiadienį išsižadėjo savo pareiškimo, kad palestiniečių lyderis pakišo Adolfui Hitleriui idėją sunaikinti žydus, jo pareiškimui sukėlus plataus masto skandalą.

Antradienį sakydamas kalbą B.Netanyahu pareiškė, kad Hitleris neplanavo naikinti žydų, kol 1941 metais nesusitiko su palestiniečių nacionalistu Jeruzalės didžiuoju muftijumi Haj Aminu al Husseiniu (Hadžu Aminu Huseiniu).

„Tuo metu Hitleris nenorėjo naikinti žydų. Jis norėjo žydus ištremti“, – sakė B.Netanyahu kalbėdamas Pasaulio sionistų kongrese.

„Tuo metu Hajas Aminas al Husseini nuvyko pas Hitlerį ir pasakė: „Jeigu juos ištremsite, jie visi atkeliaus čionai.“ „Taigi, ką turėčiau su jais daryti?“ – paklausė jis (Hitleris). Jis (muftijus) atsakė: „Sudeginkit juos“,“ – citavo premjeras.

Šios pastabos buvo griežtai sukritikuotos: Izraelio opozicijos politikai ir palestiniečių lyderiai apkaltino jį istorijos iškraipymu, o istorikai sakė, kad jie nėra tikslūs.

Šis skandalas kilo prieš pat B.Netanyahu vizitą į Vokietiją susitikti su kanclere Angela Merkel ir JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry (Džonu Keriu).

Trečiadienį B.Nenanyahu sakė, kad kaltinimai, jog savo pareiškimu jis reabilitavo A.Hitlerį, yra „absurdas“, tačiau neatsisakė pareiškimo, kad naciams simpatizavęs musulmonų lyderis turėjo įtakos A. Hitleriui.

„Net neketinau atleisti Hitlerio nuo jo velniškos atsakomybės už Europos žydų naikinimą“, – sakė jis prieš skrydį į Vokietiją.

„Hitleris buvo atsakingas už galutinį sprendimą sunaikinti šešis milijonus. Tai jis priėmė sprendimą“, – kalbėjo B.Netanyahu.

„Bet taip pat absurdiška ignoruoti, kokį vaidmenį atliko muftijus..., kuris padrąsino Hitlerį, Ribbentropu (Ribentropą), Himmlerį (Himlerį) ir kitus naikinti Europos žydus“, – sakė jis.

ISTORIKO SŪNUS

Izraelio premjeras mėgino sugretins istorines aplinkybes su dabartiniais debatais dėl al Aksos mečetės komplekso Jeruzalėje, aiškindamas, kad muftijus tuo metu taip pat klaidingai tvirtino, jog žydai siekia sugriauti tą šventovę.

Šis B.Netanyahu pareiškimas nuskambėjo po trijų savaičių palestiniečių išpuolių prieš izraeliečius, iškilus sukilimo grėsmei.

Izraelio premjeras mėgino sugretins savo istorijos interpretavimą su dabartiniais debatais apie al Aksos mečetės kompleksą Jeruzalėje, aiškindamas, kad muftijus tuo metu taip pat klaidingai tvirtino, jog žydai siekia sugriauti tą šventovę.

B.Netanyahu pastarosiomis dienomis sakė, kad toks palestiniečių kurstymas dėl al Aksos komplekso, kurį žydai vadina Šventyklos kalnu, prisideda prie dabartinių neramumų.

Palestiniečiai iš karto užsipuolė jį dėl tokių pastabų.

„Liūdna diena istorijoje, kai Izraelio vyriausybės vadovas taip neapkenčia savo kaimynų, kad yra linkęs atleisti liūdniausiai per žmonijos istoriją pagarsėjusiam karo nusikaltėliui Adolfui Hitleriui už 6 mln. žydų nužudymą per Holokaustą“, – sakoma Palestinos išvadavimo organizacijos (PLO) generalinio sekretoriaus Saebo Erekato (Saibo Erakato) pranešime.

Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas (Mahmudas Abasas) pasakė, kad tos pastabos rodo, „kaip iškraipoma istorija ir panaudojama prieš mus“.

Izraelio opozicijos lyderis Isaacas Herzogas (Isaakas Hercogas) savo „Facebook“ paskyroje rašė, kad „net istoriko sūnus privalo būti tikslus istorijos klausimuose“, turėdamas omenyje, kad premjero velionis tėvas Benzionas Netanyahu (Bencionas Netanjahus) buvo žydų istorijos specialistas.

Izraelio holokausto memorialo ir tyrimų centro „Yad Vashem“ vyriausioji istorikė taip pat sakė, kad B.Netanyahu komentarai yra netikslūs.

„Nors jo pažiūros buvo kraštutinės antižydiškos, ne muftijus pasiūlė Hitleriui idėją išnaikinti žydus“, – istorikė Dina Porat sakė AFP.

„Ši idėja atsirado daug anksčiau jų susitikimo 1941 metų lapkritį. Sakydamas kalbą Reichstage 1939 metų sausio 30 dieną Hitleris iškėlė „žydų rasės sunaikinimo“ idėją“, -pridūrė ji.