Penktadienį jis apsilankė Hirošimoje ir pagerbė 140 tūkst. žmonių, žuvusių per pirmąjį pasaulyje atominį bombardavimą, taip pat stengėsi atkreipti tarptautinį dėmesį į jo neišsipildžiusią viziją apie pasaulį be branduolinių ginklų.

B.Obama yra pirmasis JAV prezidentas, apsilankęs mieste, kurį nuniokojo JAV karo lakūnų numesta bomba, padėjusi greičiau užbaigti Antrąjį pasaulinį karą.

B.Obama atskrido į Hirošimą po derybų su kitais Didžiojo septyneto (G-7) lyderiais per viršūnių susitikimą Idzėje-Šimoje, kur atkreipė dėmesį į vis labiau stiprėjančią įtampą dėl Šiaurės Korėjos veiksmų po serijos branduolinių bandymų, kuriuos atliko Pchenjanas.

Prieš tai jis lankėsi komunistiniame Vietname, kurį paragino veikti taip, kad pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimas nesukeltų pavojaus šalies stabilumui, ir atsisakyti autoritarinio valdymo.

B.Obama paskelbė, kad Vašingtonas atšaukia ginklų pardavimo Vietnamui embargą, pašalindamas dar vieną iš karo laikų susipriešinimo liekanų.

JAV prezidento lankymasis Azijoje vyko tokiu metu, kai Kinija gąsdina regiono šalis virtine statybų projektų, tarp kurių yra ir lėktuvams tūpti bei kilti tako įrengimas ant rifų ir salelių supylus grunto ginčijamuose Pietų Kinijos jūros vandenyse.

B.Obamai ši kelionė yra tam tikras akcentas likus aštuoniems mėnesiams iki kadencijos pabaigos ir praėjus penkeriems metams nuo tos akimirkos, kai jis paskelbė apie Vašingtono „ašį“ Azijoje, užsienio politikos strategiją, kurią užgožė naujos kilusios grėsmės iš Artimųjų Rytų ir Rusijoje.

B.Obama lėktuvu į JAV Andriuso karinių oro pajėgų bazę sugrįžo penktadienį vakare ir persėdo į prezidentinį sraigtasparnį skrydžiui tiesiai namo į Baltuosius rūmus.