Savo kalboje, akivaizdžiai skirtoje išrinktajam prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), B.Obama pabrėžė, kad „Jungtinės Valstijos turi atminti, kad ši sutartis yra ilgų metų darbo rezultatas ir yra susitarimas tarp didžiųjų pasaulio valstybių, ne tik tarp JAV ir Irano“.

Kadenciją baigiantis prezidentas sakė, kad sutartis davė „reikšmingų, konkrečių rezultatų siekiant paversti Jungtines Valstijas ir visą pasaulį saugesniais“ ir „įrodomai užkerta kelią Iranui įsigyti atominį ginklą“.

Toks diplomatinis sprendinys, pasak B.Obamos, buvo „kur kas tinkamesnis už nesuvaržytą Irano branduolinę programą ar dar vieną karą Artimuosiuose Rytuose“.

D.Trumpas, kuris penktadienį bus prisaikdintas 45-uoju JAV prezidentu, ne kartą smerkė susitarimą su Iranu. Sekmadienį interviu Didžiosios Britanijos dienraščiui „The Times“ ir Vokietijos laikraščiui „Bild“ jis vėl pažėrė kritikos sutarčiai dėl Irano branduolinės programos ir sakė: „Man nepatinka susitarimas su Iranu, manau, tai yra vienas prasčiausių susitarimų istorijoje“.

Tačiau milijardierius atsisakė konkrečiai pasakyti, ar ketina iš naujo derėtis dėl šios sutarties, kaip nekart yra žadėjęs prezidento rinkimų kampanijos metu.

B.Obama pirmadienį sakė, jog nepaisant atsargaus JAV požiūrių į kitus Irano veiksmus, įskaitant šiitiškos respublikos paramą „teroristinėms grupuotėms“, Teheranas „laikosi savo įsipareigojimų, ir tai demonstruoja diplomatijos sėkmę“.

Pasak prezidento, Iranas „atsisakė 98 proc. savo urano atsargų ir išmontavo du trečdalius savo centrifugų“.

„Visiškai aišku, kad iššūkiai dėl Irano, su kuriais mes susiduriame, būtų kur kas rimtesni, jei Iranas būtų per žingsnį nuo branduolinio ginklo sukūrimo“, – pabrėžė B.Obama.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris), padėjęs pasiekti susitarimą su Iranu, sakė, kad ši sutartis „ pašalino didžiulę branduolinę grėsmę nepaleidus nė šūvio ir nepasiuntus į mūšio lauką nė vieno kario“.

„Jai vienbalsiai pritarė Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ir ji sulaukė daugiau nei 100 pasaulio valstybių palaikymo“, – pažymėjo jis.

Kol kas tebėra neaišku, kokio kurso Irano atžvilgiu laikysis D.Trumpas, iki šiol negailėjęs kritikos šiitiškai respublikai ir su ja pasirašytam branduoliniam susitarimui.

Jūrų pėstininkų dimisijos generolas Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas), pretenduojantis tapti gynybos sekretoriumi būsimoje D.Trumpo (Donaldo Trampo) administracijoje, praėjusią savaitę sakė, kad jei bus paskirtas į šį postą, palaikys branduolinį susitarimą.

„Kai Amerika duoda žodį, privalome jo laikytis ir dirbti su savo sąjungininkais“, – sakė J.Mattisas per jo kandidatūros svarstymą Senate.

Šią sutartį 2015 metų liepą Iranas pasirašė su šešiomis didžiosiomis pasaulio valstybėmis – JAV, Kinija, Rusija, Didžiąja Britanija, Vokietija ir Prancūzija. Šis dokumentas atvėrė kelią pernai atšaukti beveik visas Iranui taikytas tarptautines sankcijas.