Tačiau ji pabrėžė: „Mes remiame Ukrainą ne tik iš lojalumo draugui. Mes remiame ją, kad ji išgelbėtų savo žmones iš pragaro. Ir kad tai atitinka mūsų pačių saugumo interesus“. „Drąsūs vyrai ir moterys Ukrainoje“ esą užkirto kelią tam, kad karas nepersimestų į kitas Europos šalis, tokias kaip Moldova. Tvirtinimai, kad tarptautinė parama neveiksminga, yra klaidingi.

Ukrainai pavyko išvaduoti daugiau kaip pusę nuo 2022 m. vasario užimtų teritorijų, o Rusijos flotilė Juodojoje jūroje buvo priversta gintis, rašė A. Baerbock. Ji atmetė reikalavimus „įšaldyti“ karą, nes tai reikštų, kad iš Ukrainos atimamas jos suverenumas ir identitetas. Be to, tokiu atveju išliktų „Rusijos grėsmė Europos saugumui“. „Kad ir kaip visi norėtume, kad karas baigtųsi, konflikto „įšaldymas“ duotų priešingą rezultatą: tai būtų neteisybės „įšaldymas“, – pažymėjo ministrė, pridurdama, jog negalima leisti, kad taip atsitiktų.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį renkasi į paskutinį reguliarų savo posėdį Briuselyje šiais metais. Jame bus kalbama ir apie tolesnę paramą Ukrainai.

Kalbant apie Ukrainą, šiuo metu, be kita ko, kyla klausimas, kaip turėtų būti finansuojama tolesnės karinė pagalba. Užsienio reikalų įgaliotinio Josepo Borrellio pasiūlymas iki 2027 m. skirti 20 mlrd. eurų šiuo metu atrodo neįgyvendinamas. Todėl jis ragina pažadėti kitiems metams bent 5 mlrd. eurų.