Slovėnija dar visai neseniai buvo vadinama pavyzdžiu visoms ES šalims naujokėms. Paskolos baigėsi ir iliuzijos išsisklaidė. Metas pažvelgti į niūrią realybę.

Priversti taupyti

Ekonomikos recesija, didelės skolos ir biudžeto karpymo programą lydintys protestai – Slovėnijos kasdienybė.

Premjeras Janezas Janša žodžių į vatą nevyniojo – jei jo konservatorių vyriausybės taupymo priemonės nebus įgyvendintos, šalies laukia bankrotas arba, geriausiu atveju, šalis bus priversta kreiptis į tarptautinius kreditorius finansinės pagalbos. To vyriausybė siekia išvengti.

„Bet kuri Slovėnijos vyriausybė bus gerokai labiau socialistinė nei vadinamoji troika (ES, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas – red. past.)“, – pristatydamas vyriausybės taupymo programą ateinantiems dvejiems metams Slovėnijos parlamente įspėjo šalies vyriausybės vadovas.

Gyveno iliuzijomis

Tik įstojusi į ES 2004 m. Slovėnija buvo vadinama viena pavyzdingiausių naujųjų Bendrijos narių. Šalis 2007 m. pirmoji iš likusių devynių 2004 m. į ES įstojusių Rytų Europos valstybių įsivedė eurą, maža to, pramoninės šalies ekonominiai rodikliai buvo vieni stabiliausių visoje Europoje.

Slovėnija visuomet buvo viena labiausiai išsivysčiusių Jugoslavijos respublikų. Tačiau dar niekuomet šios šalies ekonomika neaugo taip sparčiai, kaip iškart įstojus į ES.

Vis dėlto stulbinamas Slovėnijos šuolis tebuvo iliuzija. Pasak tarptautinės ekonomikos ekspertės iš Vienos instituto Hermine Vidovic, Slovėnijos ekonomikos bumas buvo grįstas pigiomis paskolomis, kurias pavykdavo gauti iš tarptautinių rinkų.

„Slovėnai tapo priklausomi nuo kreditų, ypač po to, kai įstojo į ES. Deja, siekiant finansuoti statybų bumą, buvo sukauptos milžiniškos skolos. O statybų burbulas sprogo, ir labai staigiai“, – sakė ekspertė.

Pasak jos, jei ne pigios paskolos, kai kurios Slovėnijos bendrovės net sapnuoti negalėjo tokių planų, kuriuos įgyvendino.

„Jie žaidė labai rizikingai, todėl daugelis įmonių tiesiog bankrutavo, nes negalėjo toliau finansuoti projektų. Nenuostabu, kad dabar šalis skęsta skolose“, – dėstė H.Vidovic.

Niūri realybė

Per pastaruosius ketverius metus Slovėnijos nacionalinė skola išaugo beveik keturis kartus. Šiuo metu ji siekia apie 50 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Šalies ekonomika skęsta recesijoje. Naujausi duomenys rodo, kad šiais metais ekonomika susitrauks apie 2 proc., o kitais metais – 1,5 proc.

Nedarbas taip pat auga. Šalyje darbo neturi apie 8,6 proc. darbingų asmenų. Nors nedarbo lygis Slovėnijoje dar nepasiekė ES vidurkio, kuris siekia apie 10 proc., palyginti su 2008 m., bedarbių skaičius šalyje išaugo beveik du kartus.

Kaip sako politikos apžvalgininkas iš Kroatijos Denisas Romacas, nuo pat 1991 m., kai slovėnai paskelbė apie savo nepriklausomybę nuo Jugoslavijos, žmonės niekuomet nepatyrė tokios sunkios krizės.

Pasak eksperto, iki šiol Slovėnijos gyventojai girdėdavo tik geras žinias apie savo ekonomiką, o dabar jiems teko susidurti su karčia realybe.

„Metų metus slovėnai buvo įsitikinę, kad jie yra geriausi iš buvusių Jugoslavijos respublikų. Kad jų šalies modelis – pats geriausias. Dabar Slovėnijos gyventojai suvokė smarkiai klydę“, – kalbėjo D.Romacas.

H.Vidovic pritarė: „Slovėnai gyveno iliuzijomis. Atėjo metas pažiūrėti į situaciją blaiviai. Bumas baigėsi, dabar reikia gyventi visai kitokiomis sąlygomis.“

Kaip rodo statistika, daugelis jaunų slovėnų palieka šalį.

„Mes kalbame apie šimtus žmonių, kurie palieka šią šalį kiekvieną mėnesį. Dauguma keliasi į Kanadą, kiti į Australiją. Kalbant apie tokią šalį, kaip Slovėnija, kurioje gyvena apie 2,5 mln. žmonių, emigracija – didelė problema“, – perspėjo D.Romacas.

Politinė sumaištis ir protestai

Sunki ekonomikos situacija Slovėnijoje sukėlė ir politinę krizę. Ministras pirmininkas J.Janša pasiūlė opozicijai pirmalaikius rinkimus kitų metų viduryje. J.Janšos Slovėnijos demokratinė partija prieš tai pateikė 11 punktų planą, kad nurimtų gatvių protestai. Jis, be kita ko, numato mažoritarinę rinkimų sistemą, taip pat galimybę gyventojams nušalinti nuo pareigų merus. Mėnesio pradžioje keliuose Slovėnijos miestuose tūkstančiai žmonių išėjo į gatves, protestuodami prieš vyriausybės taupymo politiką.