Visos šios valstybės po priverstinio „Ryanair“ lainerio nutupdymo Minske, per kurį buvo sulaikytas lėktuve buvęs disidentas tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė, uždraudė Baltarusijos nacionalinei oro vežėjai „Belavia“ skristi į jų oro uostus ar kirsti jų oro erdvę.

„Baltarusija ketina kreiptis į ICAO tarybą, kad būtų įvertintas Ukrainos ir kitų valstybių, kurios vienašališkai, pažeisdamos tarptautinius įsipareigojimus, įvedė draudimus ir ribojimus dėl baltarusių oro vežėjų naudojimosi jų oro erdve, veiksmų teisėtumas, kad būtų išnagrinėtas ICAO valstybių narių vienodų [veiksmų] užtikrinimas priimant priemones dėl identiškų įvykių ir, taip pat, kad būtų teisiškai įvertinta Ukrainos jėgos panaudojimo baltarusių civilinio orlaivio atžvilgiu 2016 metais grėsmė“, – sakoma Baltarusijos transporto ministerijos aviacijos departamento komentare, paskelbtame žinybos interneto svetainėje.

Taip pat kyla klausimų dėl virtinės valstybių, įskaitant Ukrainą, situacijos su aviakompanijos „Ryanair“ reisu FR4978... 2021 metų gegužės 23 dieną vertinimo objektyvumo ir nepolitizavimo, [dėl] jų tylos apie neplanuotą tos pačios aviakompanijos orlaivio nutupdymą Berlyne gavus pranešimą apie bombą“, – sakoma pranešime.

Baltarusijos aviacijos pareigūnai taip pat pareiškė, kad Ukrainos sprendimu apriboti baltarusių lėktuvų galimybes naudotis jos oro erdve pažeidžiami Baltarusijos bei Ukrainos vyriausybių 1995 metų susitarimai dėl oro susisiekimo, kuriais „draudžiama užsienio orlaivių diskriminacija nacionaliniu pagrindu nustatant vidaus taisykles ir draudimus, susijusius su tokių orlaivių įleidimu į teritoriją“, ir 1944 metų Čikagos konvencijos dėl tarptautinės civilinės aviacijos nuostatos.

„Toks ribojimas, kenkiantis baltarusių aviakompanijai „Belavia“ ir jos paslaugomis besinaudojantiems asmenims, buvo įvestas be išankstinių derybų galimiems nesutarimams išspręsti, o tai taip pat yra Ukrainos tarptautinių teisinių įsipareigojimų Baltarusijos atžvilgiu pažeidimas“, – pažymima pranešime.

Tuo pačiu Baltarusijos aviacijos departamentas nerekomenduoja užsienio oro bendrovėms naudotis Ukrainos oro erdve. „Baltarusijos Respublikos aviacijos administracija nerekomenduoja užsienio oro vežėjams naudotis Ukrainos oro erdve vykdant skrydžius“, – sakoma komentare.

Jame pažymima, kad tokia rekomendacija teikiama „atsižvelgiant į incidentus su aviakompanijos „Sibir“ lėktuvu, numuštu per Ukrainos oro gynybos pajėgų pratybas 2001 metais, ir aviakompanijos „Malaysia Airlines“ lėktuvu, 2014 metais numuštu virš... rytinės Ukrainos dalies, taip pat į karinės jėgos panaudojimo 2016 metais... „Belavia“ orlaivio atžvilgiu grėsmę“.

„Kyla abejonių, ar Ukraina pakankamai užtikrina skrydžių... ir aviacijos saugumą, taip pat dėl Baltarusijos sugebėjimo užtikrinti skrydžių... ir aviacijos saugumą vertinimo objektyvumo ir nepolitizavimo“, – sakoma pranešime.

Pasekdama ES ir kitų šalių pavyzdžiu, Ukraina gegužės 26 dieną uždraudė baltarusių oro bendrovėms naudotis jos oro erdve.

Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą, gegužės 23 dieną įsakęs pasiųsti naikintuvą perimti iš Atėnų į Vilnių skridusio oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio, kuriuo skrido R. Pratasevičius bei jo draugė, Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega. Orlaiviui nutūpus Minske, jie abu buvo sulaikyti.

ES ir JAV pasmerkė priverstinį „Ryanair“ lainerio nutupdymą Minske ir pareikalavo paleisti R. Pratasevičių bei S. Sapegą. A. Lukašenka gegužės 26-ąją R. Pratasevičiaus ir S. Sapegos sulaikymą pavadino suverenia šalies teise.

Gegužės 25-ąją Baltarusijos aviacijos departamentas pakvietė ICAO, Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA), Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) ir ES bei JAV aviacijos administracijų atstovus drauge tirti incidentą. Tą pačią dieną departamentas paskelbė baltarusių dispečerio ir „Ryanair“ lėktuvo piloto pokalbio stenogramą.

Departamentas teigė, kad „Ryanair“ lėktuvo įgula savarankiškai ir be Baltarusijos spaudimo nusprendė tūpti Minsko oro uoste.