„Tai yra priešiškas ir politinis „Amazon“ veiksmas“, – per spaudos konferenciją Vašingtone žurnalistams sakė spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

„Kodėl „Amazon“ to nepadarė, kai (Joe) Bideno administracija padidino infliaciją iki aukščiausio lygio per 40 metų?“ – pridūrė ji.

Anksčiau antradienį internetinis politinis leidinys „Punchbowl News“ pranešė, kad „Amazon“ netrukus pradės rodyti, „kiek D. Trumpo tarifai padidina kiekvieno produkto kainą“, remdamasis su šiuo klausimu susipažinusiu asmeniu.

„Amazon“ į naujienų agentūros AFP prašymą pakomentuoti situaciją kol kas neatsakė.

Sausį pradėjęs eiti pareigas D. Trumpas daugumai šalių nustatė 10 proc. bazinį tarifą, taip pat didesnius muitus dešimtims šalių – tik po to padidintus muitus sustabdė 90 dienų, kad būtų galima surengti prekybos derybas.

Baltieji rūmai taip pat nustatė griežtus muitus Kinijai ir papildomas priemones konkretiems sektoriams, todėl Pekinas ėmėsi taikyti atsakomuosius muitus JAV prekėms.

Netikrumas, kurį sukėlė tai muitų įvedimas, tai jų stabdymas, sukrėtė finansų rinkas.

Nors šiuo metu nežinoma, kokia bus galutinė situacija su D. Trumpo muitais, jie jau pradeda daryti poveikį Jungtinių Valstijų verslams.

Antradienį siuntų pristatymo milžinė UPS pranešė, kad šiemet planuoja visame pasaulyje panaikinti 20 tūkst. darbo vietų, ir tai siejama su mažesniu „Amazon“, didžiausios bendrovės klientės, siuntų skaičiumi.

UPS vadovė Carol Tome sakė, kad įmonė, kuri 2024 metų pabaigoje turėjo apie 490 tūkst. darbuotojų, imasi šių veiksmų, kad pertvarkytų savo veiklą reaguodama į „besikeičiančią prekybos aplinką“.