Barselonos merės Ados Colau (Ados Kolau) trečiadienį priimtas sprendimas turi nedidelį praktinį poveikį, išskyrus tai, kad juo nutraukiamas 25 metus galiojęs giminiavimosi susitarimas su Tel Avivu.

Tačiau miesto, kuris yra populiari turistinė vieta ir kuriame įsikūręs vienas garsiausių pasaulio futbolo klubų, pareiškimas yra labai simboliškas ir papildo vis didėjantį sąrašą kritikų, Izraelį vadinančių apartheido valstybe. Izraelis atmeta tokius kaltinimus kaip delegitimizuojančius ir antisemitinius, o Barselonos sprendimą pavadino apgailėtinu.

Laiške Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahui) A. Colau teigė, kad šis žingsnis žengtas po dešimčių vietos grupių ir tūkstančių aktyvistų kampanijos.

„Būdama Barselonos, Viduržemio jūros regiono miesto, merė ir žmogaus teisių gynėja, negaliu būti abejinga sistemingam Palestinos gyventojų pagrindinių teisių pažeidinėjimui, – rašė ji. – Būtų didelė klaida taikyti dvejopų standartų politiką ir užmerkti akis prieš pažeidimą, kurį jau dešimtmečius plačiai tikrina ir dokumentuoja tarptautinės organizacijos.“

Pastaraisiais metais trys gerai žinomos žmogaus teisių grupės – „Human Rights Watch“, „Amnesty International“ ir Izraelio organizacija „B'Tselem“ – apkaltino Izraelį apartheidu tiek šalies viduje, tiek okupuotose teritorijose.

„Amnesty International“ ir kitos grupės teigia, kad pats teritorijų, kuriose gyvena palestiniečiai, suskaidymas yra bendro kontrolės režimo, skirto žydų hegemonijai nuo Viduržemio jūros iki Jordano upės išlaikyti, dalis.

Teisių grupės atkreipia dėmesį į diskriminacinę politiką Izraelyje ir aneksuotoje Rytų Jeruzalėje, Izraelio vykdomą Gazos Ruožo, kurį nuo 2007 metų valdo kovotojų grupuotė „Hamas“, blokadą, nuolatinę Vakarų Kranto kontrolę ir žydų gyvenviečių, kurias didžioji dalis tarptautinės bendruomenės laiko neteisėtomis, statybas. Susirūpinimą dar labiau padidino tai, kad naujoje griežtosios linijos Izraelio vyriausybėje dominuoja ultranacionalistai, prieštaraujantys Palestinos nepriklausomybei.

Palestiniečiai siekia, kad Vakarų Krantas, Rytų Jeruzalė ir Gazos Ruožas – 1967 metais Izraelio okupuotos teritorijos – ateityje taptų jų nepriklausoma valstybe.