Diskutavo ir balsavo

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) rinkosi į plenarinę sesiją, kurios metu diskutavo ir balsavo dėl daugybės Bendrijai šiuo metu aktualių klausimų. Parlamentarai ragino ES dėti daugiau pastangų, gelbėjant vieną labiausiai pasaulyje užterštų jūrų – Baltijos; balsavo už naujas taisykles, padėsiančias greičiau ir paprasčiau nei iki šiol – vos per valandą – pašalinti teroristinį turinį internete; patvirtino ir atnaujino 14,8 mlrd. eurų vertės Bendrijos kosmoso programą; diskutavo apie skaitmeninio žaliojo pažymėjimo ateitį; sudarė daugiau galimybių remti atleistus darbuotojus; sustiprino traukinių keleivių teises; galutinai patvirtino 95,5 mlrd. eurų 2021–2027 m. ES mokslinių tyrimų programą "Europos horizontas".

EP taip pat atėmė teisinę neliečiamybę iš Graikijos europarlamentaro Joanio Lago – buvusio neonacių partijos "Auksinė aušra" lyderio, nuteisto trylika metų kalėti tėvynėje; aptarė didėjančios įtampos su Rusija perspektyvas, kurios bent jau artimiausiu metu nežada nieko gero; didele balsų dauguma pritarė ES ir Jungtinės Karalystės (JK) prekybos ir bendradarbiavimo susitarimui, kuris nustatys šalių santykius po "Brexit".

Šis klausimas šioje EP plenarinėje sesijoje buvo vienas daugiausia  dėmesio sulaukusių. Balsavimu ratifikuotas prekybos susitarimas buvo pasiektas per Kūčias po devynis mėnesius trukusių derybų. Sudarytas paktas, oficialiai vadinamas Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu, numato nulinius muitus ir nulines kvotas produkcijai, kuria prekiaujama tarp ES ir JK.

Vis dėlto šis dokumentas ne toks ambicingas, kokio tikėjosi daugelis europiečių: jame nieko nesakoma apie užsienio politiką ir gynybą, taip pat apie įsipareigojimus glaudžiai derinti teisės aktus ekologijos, sveikatos apsaugos ir kitose srityse. Susitarime taip pat nėra su finansinėmis paslaugomis susijusių nuostatų, o tai kelia grėsmę Londono Sičio, kaip Europos bankininkystės ir investicijų centro, statusui.

Europarlamentarams ne kartą atidėjus balsavimą dėl ratifikavimo, Europos Komisija (EK) paprašė EP narių galiausiai uždegti žalią šviesą prekybos paktui, nes toks žingsnis esą padėtų geriau kontroliuoti Britaniją. Kiek anksčiau Londonas leido aiškiai suprasti, kad nepritars jokiems tolesniems atidėjimams – taip kilo pavojus, kad susitarimas bus atšauktas, jeigu EP jo nepatvirtins iki šiandien.

Šis kilnus Europos parlamento nusilenkimas dėl bendrojo gėrio spaudos konferencijoje po politinių diskusijų kėlė tarptautinės žiniasklaidos klausimus, ar ši situacija nesusilpnino ES piliečių balsą turinčio atspindėti EP įvaizdžio.

Tačiau visa ši įvairių Europos politikų ir iniciatyvų peržiūrų kupina savaitė regima Briuselio kaip ES sostinės burbulo perspektyvoje. Kitas Briuselis – žinomas kaip Belgijos sostinė – šią savaitę pradėjo kvėpuoti pagaliau labiau apčiuopiamu laisvesnio gyvenimo laukimu.

Mėnesio pauzė

Nors Velykų atostogos daugumoje Europos valstybių baigėsi seniai, Belgijos vyriausybės sumanyta Velykų pauzė – tik pirmadienį. Dėl augančių koronaviruso sergamumo rodiklių visą mėnesį šalis buvo suvaržyta kur kas griežtesnių apribojimų nei iki tol. Verslo sektoriaus atstovai šią pertrauką pavadino dideliu nuostoliu prekybai.

Viename iš ankstesnių – ir paprastai kiekvieną penktadienį COVID-19 situaciją šalyje apžvelgiančių – Konsultacinio komiteto posėdžių premjeras Alexander'as De Croo aiškiai pasakė: tai nereiškia, kad įsigalios nauji atpalaidavimai, bet reiškia, kad dabar bus panaikinti papildomi apribojimai, kurie buvo nustatyti per šių keturių savaičių pauzę.

Nors "Brussels Times" primena, kad virusologai pradėti atlaisvinimus siūlė gegužės pabaigoje, jau nuo šios savaitės žmonės gali po atviru dangumi susiburti į grupes iki dešimties asmenų, apsipirkti nebūtinųjų prekių parduotuvėse be išankstinės registracijos, eiti į kirpyklą ar naudotis bet kurios nemedikamentinės kontaktinės profesijos atstovų paslaugomis.

Nuo šiol numatomi ir bandomieji kultūros sektoriaus renginiai, tačiau maitinimo įstaigos klientus prie lauko staliukų kvies tik nuo gegužės 8-osios. Daugiau nei pusę metų klientų priimti negalėjusios terasos greičiausiai veiks nuo 8 iki 22 val., o prie vieno staliuko galės sėdėti daugiausia keturi asmenys – žinoma, jei visi laikysis atstumo ir kitų reikalavimų. Tačiau restoranų ir barų darbo laikas, kaip ir kai kurie kiti apribojimai, skirtinguose šalies regionuose gali skirtis.

Tiesa, Briuselis panaikina nuo 22 iki 6 val. ligi šiol galiojusią komendanto valandą, tačiau draus daugiau nei trijų asmenų susirinkimus nuo gegužės 8-osios vidurnakčio. Taip transformuota komendanto valanda nuo kito šeštadienio truks iki 5 val.

Įsibėgėjusi vakcinacija

Antradienį atpalaidavimų trokštanti Belgija taip pat pasiekė naują vakcinacijos etapą – ketvirtadalis šalies gyventojų jau yra pasiskiepiję bent pirmuoju skiepu nuo koronaviruso. Remiantis trečiadienį visuomenės sveikatos instituto "Sciensano" svetainėje paskelbtais duomenimis, vakcinuota beveik 2,8 mln. belgų, arba 24,3 proc. šalies gyventojų, ir 30,5 proc. 18 metų ir vyresnių žmonių.

Be to, daugiau nei 765 tūkst. žmonių – arba 6,7 proc. visų gyventojų – laikomi visiškai paskiepytais, kaip ir 8,3 proc. 18 metų ir vyresnių asmenų. Skiepijimo procentas skirtinguose šalies regionuose labai panašus: 31,26 proc. 18 metų ir vyresnių asmenų pirmąją vakcinos dozę gavo Flandrijoje ir 30,68 proc. – Valonijoje.

Artimiausiomis savaitėmis Belgija laukia daugiau vakcinų ir tikisi gerokai paspartinti gyventojų skiepijimą. Iki šiol šalyje patvirtintos keturios vakcinos: "Pfizer" / "BioNTech", "Moderna Messenger RNA", "AstraZeneca" ir "Johnson & Johnson". Pastaroji startavo šią savaitę.

Nuostoliai: pasibaigus mėnesiui, kai vyriausybė buvo nusprendusi be išankstinės registracijos neįleisti klientų į nebūtinųjų prekių parduotuves, prekybininkai skaičiuoja naujus nuostolius. N. Landemardo / ZUMA Press nuotr.

Viliojanti pagunda

Kol belgai skiepijasi ir laukia didesnių atpalaidavimų, kaimyniniai Nyderlandai vilioja platesnėmis ir greitesnėmis laisvėmis: šalies restoranų ir barų lauko terasos atsidarė jau nuo trečiadienio vidurdienio. Belgijos gyventojai raginami susilaikyti, palūkėti dar savaitę iki analogiško atlaisvinimo savo šalyje ir nekirsti sienos, norint išgerti pasiilgto gėrimo po atviru dangumi ar suvalgyti mėgstamo patiekalo.

Dabar Nyderlanduose terasos veikia nuo vidurdienio iki 18 val., prie vieno staliuko gali sėdėti ne daugiau kaip du žmonės (nebent didesnis asmenų skaičius susijęs su leidžiamų kontaktų burbulu), o vienoje įstaigoje vienu metu gali būti iki 50 lankytojų.

Svetingumo sektoriaus Nyderlanduose atstovai atšauna, kad jie laikosi žmonių skaičiaus apribojimų, tačiau pilietybę patvirtinančio dokumento neprašo.

"Venkite nereikalingų kelionių ir grįžkite į Nyderlandus geresniais laikais, – pareiškė Nyderlandų teisingumo ir saugumo ministras Ferdas Grapperhausas. – Olandai, belgai ir vokiečiai dabar turi laikytis atstumo vienas nuo kito."

Antverpeno gubernatorė Cathy Berx taip pat patarė visiems neperžengti Nyderlandų sienos, akcentuodama Belgijos ligoninių patariamą spaudimą. "Visoje Belgijoje yra 83 lovos intensyviosios terapijos skyriuose, o tai yra labai mažai", – sakė ji regioniniam radijui.

Tačiau svetingumo sektoriaus Nyderlanduose atstovai atšauna, kad jie laikosi žmonių skaičiaus apribojimų, tačiau pilietybę patvirtinančio dokumento neprašo. "Taigi, nesvarbu, ar esate olandas, ar belgas, terasos yra atviros", – sako restoranų ir barų valdytojai.

Nyderlandai vis dar reikalauja laikytis dešimties dienų karantino visiems atvykstantiems į šalį, išskyrus pasienio darbuotojus ar žmones, kertančius sieną dėl kitų esminių priežasčių. Karantinas gali būti sutrumpintas iki penkių dienų po neigiamo COVID-19 testo rezultato penktą karantino dieną, tačiau kirsti sieną vien tam, kad išgertumėte alaus terasoje, neįmanoma, praėjusią savaitę pabrėžė Nyderlandų sveikatos apsaugos ministro Hugo De Jonge atstovas spaudai Axelis Deesas.

Keliauti – per anksti?

ES skuba sudaryti sąlygas jos piliečiams greičiau ir paprasčiau kirsti valstybių narių sienas, tačiau dauguma belgų atnaujintą nebūtinąjį savo šalies sienų kirtimą vertina neigiamai: maždaug 66 proc. apklaustųjų mano, kad balandžio 19-oji buvo per ankstyva data panaikinti nebūtinų kelionių draudimą. Tokius rezultatus parodė naujausias Antverpeno universiteto tyrimas.

Nuomonės apie barų ir restoranų lauko terasų atidarymo datos tinkamumą išsiskyrė: 34 proc. respondentų sakė, kad numatyta gegužės 8-oji yra "per ankstyva" arba "gerokai per ankstyva", o 33 proc. apklaustųjų nurodė, kad šis laikas jau "per vėlus" arba "gerokai per vėlus".

O kol didelė dalis belgų planuoja savo išvykas, iškylas ir apsilankymus baruose ar restoranuose, remiantis įpusėjus savaitei surinktais ir paskelbtais "Sciensano" duomenimis, padėtis Belgijos ligoninėse dėl koronaviruso šiek tiek blogėja, nors praėjusią savaitę jau buvo matyti teigiamų ženklų.

Balandžio 20–26 d. į ligoninę per dieną buvo paguldoma vidutiniškai 220,7 paciento, tai yra 6,6 (arba 5 proc.) mažiau nei prieš tai buvusios savaitės vidurkis. Tačiau bendras koronavirusu sergančių pacientų skaičius pirmadienį Belgijos ligoninėse buvo 2 952, o tai yra 69 daugiau, palyginti su sekmadieniu.

Iš viso 892 pacientai pirmadienį gydėsi intensyviosios terapijos skyriuose, t.y. keturiais asmenimis daugiau nei sekmadienį. Prie plaučių ventiliavimo įrangos buvo prijungti 520 pacientų. Lyginant su sekmadieniu, jų buvo aštuoniolika daugiau.

Ir nors restoranų atsidarymo detalių ir kitų ribojimų ateitis vis dar priklauso nuo sergamumo šalyje rodiklių, virusologas Marcas Van Ranstas sako, kad belieka laukti, ar šiuo metu spaudimas ligoninėms ir jų intensyviosios terapijos skyriams bus pakankamai sumažintas.

Balandžio 17–23 d. vidutiniškai 3 540 žmonių kasdien išgirsdavo, kad jiems atliktas koronaviruso testas – teigiamas, o tai 2 proc. daugiau už prieš tai buvusios savaitės dienos vidurkį.

Suteiks pagrindą

Nors visuomenės apklausos rodo, kad didelė belgų dalis mano, jog kai kurie atpalaidavimai galėjo kiek palaukti, kitaip tariant, tam tikri suvaržymai vis dar reikalingi, kovą Briuselio apeliacinis teismas nurodė Belgijos valstybei per 30 dienų panaikinti visas taikomas kovos su koronavirusu priemones, nes jų teisinis pagrindas esą nebuvo pakankamas.

Po dviejų mėnesių darbo Belgijos ministrų taryba pagaliau patvirtino naują šalies pandemijos įstatymo projektą, kuris dabar yra parengtas parlamento filtrui.

Pateikdama šį projektą vyriausybė išvengia pirmosios instancijos teismo paskirtų nuobaudų tol, kol yra teisinis pagrindas COVID-19 priemonėms taikyti, "Euractiv" citavo vidaus reikalų ministrę Annelies Verlinden.

Naujuoju įstatymo projektu siekiama suteikti teisinį pagrindą Belgijos COVID-19 apribojimams kartu su visomis priemonėmis, reikalingomis ateityje užkirsti kelią potencialiai plisti vis dar galinčiai pandemijai. Dabartinės šalyje taikomos priemonės buvo priimtos ministrų dekretu, be parlamentinės kontrolės.

Į teismo akiratyje atsidūrusių priemonių spektrą įeina ribojamosios priemonės, kurios buvo įtvirtintos 2020 m. spalio 28-ąją – kai šalis fiksavo rekordines sergamumo COVID-19 aukštumas – Belgijos ministrų dekretu ir vėlesniais jo dekretais, turinčiais įtakos svetingumo sektoriaus uždarymui, privalomo švietimo sustabdymui ir viešųjų ar privačių susibūrimų apribojimams.

Kovą teisėjai skyrė 30 dienų patikimam teisiniam pagrindui minimiems sprendimams suteikti – to neįgyvendinus, vyriausybei numatyta 5 tūkst. eurų bauda už kiekvieną dieną nuo spalio 28-osios, tačiau tik tol, kol būtų pasiekta maksimali 200 tūkst. eurų riba.

Pateikęs sąskaitą, Briuselio apeliacinis teismas nusprendė diskusijas dėl COVID-19 priemonių teisėtumo atnaujinti gegužės 18 d., o ne iki šiandienos – paskutinės anksčiau numatytos dienos, iki kada valstybė turėjo nutraukti ribojimus.

Tokiomis nuotaikomis baigėsi Belgijos karališkojo meteorologijos instituto pripažintas šalčiausias šalies balandis per 35-erius metus.