Belgiją pirmadienį paralyžiavo didžiausias per daugelį metų visuotinis streikas, kai profsąjungos sustabdė lėktuvų skrydžius, tarptautinius traukinių reisus ir uždarė jūrų uostus, protestuodamos prieš naujos vyriausybės planus griežtai taupyti.

Jau mėnesį vykstantį profsąjungų bruzdėjimą prieš naujojo premjero Charles'o Michelio (Šarlio Mišelio) politiką vainikavo visos viešojo transporto sistemos darbuotojų streikas, o dauguma mokyklų, verslo įmonių ir vyriausybės įstaigų taip pat neatvėrė durų.

Briuselyje piketai blokavo eismą prie Europos Sąjungos (ES) institucijų būstinės. Bendrijoje jau ne vienerius metus vyksta protestai prieš diržų veržimo politiką, turinčia sumažinti šalių įsiskolinimus, keliančius grėsmę eurui.

Streikas Belgijoje prasidėjo praėjus kelioms dienoms, pro protestų prieš Italijos premjero Matteo Renzi (Matejo Rencio) ambicingus reformų planus. Panašios demonstracijoje pastaraisiais mėnesiais taip pat vyko Ispanijoje ir Graikijoje.

„Dar niekada nebuvo tokio stipraus streiko“, – Krikščionių profsąjungų konfederacijos (CSC) vadovės Marie-Helene Ska (Mari-Helen Ska) žodžius citavo naujienų agentūra „Belga“.

Belgijos profsąjungos praeitą mėnesį surengė eitynes Briuselyje, kuriose dalyvavo per 100 tūkst. žmonių. Per tą demonstraciją prasiveržus smurtui buvo sužeisti dešimtys policininkų.

Profsąjungos pirmadienį išpildė savo pažadą surengti visuotinį streiką, kai Ch.Michelio centro dešinioji vyriausybė atsisakė įvykdyti reikalavimus pakeisti biudžeto planus, kuriais siekiama per penkerius metus sutaupyti 11 mlrd. eurų (38 mlrd. litų).

Jo koalicija, atėjusi į valdžią spalį, planuoja iki 2030-ųjų padidinti išėjimo į pensiją amžių nuo 65 iki 67 metų, atsisakyti planų automatiškai kompensuoti padidėjusias pragyvenimo išlaidas ateinančiais metais. Vyriausybė taip pat planuoja imtis apkarpymų viešajame sektoriuje.

Paskutinis nacionalinis streikas Belgijoje įvyko 2012 metais, protestuojant prieš socialisto premjero Elio di Rupo (Elijo di Rupo) vyriausybę.

Belgijos oro erdvė buvo uždaryta, kai prie streiko prisidėjo oro uostų dispečeriai, todėl lėktuvai negalės kilti ir leistis Briuselio, Šarlerua, Lježo, Antverpeno ir Ostendo oro uostuose ištisą parą nuo sekmadienio 21 val. Grinvičo (23 val. Lietuvos) laiku.

Apie 50 tūkst. keleivių buvo paveikti, kai Briuselio tarptautiniame oro uoste buvo atšaukta iš viso 600 skrydžių, sakė jo atstovė Florence Muls (Florens Muls).

„Visi skrydžiai atšaukti. Viskas paralyžiuota“, – F.Muls sakė naujienų agentūrai AFP, pridūrusi, kad streikas paveikė kai kuriuose keleivius, norėjusius išvykti į ankstyvas kalėdines keliones.

„Tai tikra nelaimė“ oro uostams ir keleiviams, Šarlerua oro uosto vykdomasis direktorius Jeanas-Jacques'as Cloquet (Žanas Žakas Klokė) sakė naujienų portalui RTBF, pridūręs, kad ši akcija sukels papildomų padarinių per judrų šventinį laikotarpį.

Tarp Briuselio ir Londono per Lamanšo tunelį kursuojantys traukiniai „Eurostar“, taip pat reisai į Paryžių, Amsterdamą ir Kelną buvo sustabdyti iki antradienio paryčių.

Belgijos geležinkelių bendrovė SNCB nurodė, kad taip pat nebekursuoja tarpmiestiniai traukiniai ir miestų tramvajai, autobusai bei metropolitenas. Dėl to daug žmonių buvo priversti darbe pasiimti laisvą dieną ir likti namuose.

Streikas tikriausiai paveiks pašto paslaugas ir šiukšlių išvežimą, kalėjimų ir teismų darbą.

M.-H.Ska neigė, kad profsąjungos nori nuversti vyriausybę.

„Vyriausybė buvo išrinkta demokratiškai. Mes to visiškai neginčijame, – ji sakė Belgijos televizijai. – Mes tiesiog norime sužinoti, kokia bus Belgijos socialinė padėtis po penkerių metų.“