Tai turėjo tapti kertiniu „EuroPride“ renginiu, tačiau Vidaus reikalų ministerija anksčiau šią savaitę uždraudė eitynes, motyvuodama saugumo sumetimais dėl dešiniųjų pažiūrų grupuočių grasinimų protestuoti.

Nepaisant oficialaus draudimo, demonstrantai per lietų nužygiavo kelis šimtus metrų nuo Konstitucinio Teismo iki netoliese esančio parko, daug trumpesniu maršrutu, nei organizatoriai planavo iš pradžių.

„Buvo sulaikyti 87 žmonės. 11-ai iš jų pateikti baudžiamieji kaltinimai“, – komercinei televizijai „Pink“ sakė vidaus reikalų ministras Aleksandaras Vulinas.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad prie renginio vietos kilo muštynės, o grupė chuliganų į policiją mėtė signalines raketas.

„Per vakarykščius įvykius Serbija parodė, kad yra veikianti ir organizuota valstybė, galinti užtikrinti visišką saugumą savo piliečiams“, – sakė A. Vulinas.

Jo teigimu, niekas iš piliečių nenukentėjo, tačiau 13 iš 6 000 policijos pareigūnų, užtikrinusių renginio saugumą, patyrė lengvų sužalojimų.

Balkanų šalies ministrė pirmininkė Ana Brnabič, kuri yra paskelbusi esanti lesbietė, kiek anksčiau pabrėžė, kad „didžiuojasi“, jog diena baigėsi „be didesnių incidentų“.

Serbijoje tos pačios lyties asmenų santuokos teisiškai nepripažįstamos, o homofobija tebėra giliai įsišaknijusi, nepaisant tam tikros pažangos mažinant diskriminaciją.

„Tai daug daugiau nei gėjų paradas“, – naujienų agentūrai AFP sakė renginyje dalyvavęs serbas Luka Mazzanti Jovicevičius (Luka Macantis Jovicevičius).

„Mes kovojame už šalies ateitį“, – teigė jis.

Modelis ir aktyvistė Yasmin Benoit (Jasmin Benua) sakė, kad dalyvavo daugelyje „Pride“ paradų, „tačiau šis kelia šiek tiek daugiau streso nei kiti“.

„Esu iš Jungtinės Karalystės, kur visi mane labiau palaiko ir visa tai yra labiau komerciška“, – sakė ji AFP.

„Bet čia iš tiesų yra tai, kas turėtų būti „Pride“ – pasipriešinimas jėgoms, kurios nori mus sustabdyti“, – teigė Y. Benoit.

Eitynes saugojo gausios policijos pajėgos, pareigūnai stūmė atgal nedideles grupes kontrprotestuotojų, mojavusių kryžiais ir kitais religiniais simboliais.

„Esu čia, kad išsaugočiau serbų tradicijas, tikėjimą ir kultūrą, kuriuos naikina sodomitai“, – šeštadienį AFP sakė vienas iš riaušių policijos apsuptų protestuojų, 36 metų Andrejus Bakičius.

Šiai Balkanų šaliai, kandidatei į Europos Sąjungos nares, buvo daromas stiprus tarptautinis spaudimas, kad ji leistų rengti eitynes.

Daugiau nei 20 ambasadų, įskaitant JAV, Prancūzijos ir JK paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame ragino valdžios institucijas panaikinti draudimą.

„Mes, aktyvistai, pasinaudosime savo demokratine teise į pilietinį nepaklusnumą ir protestuosime“, – šeštadienį pareiškė Belgrado „Pride“ organizatoriai po to, kai teismas atmetė jų skundą dėl draudimo panaikinimo.

Vidaus reikalų ministerija taip pat uždraudė bet kokius atsakomuosius protestus, tačiau kai kurios kraštutinių dešiniųjų grupės susirinko prie kelių Belgrado bažnyčių.

Ministras A. Vulinas pareiškime įspėjo, kad „netoleruosime jokio smurto Belgrado gatvėse, lygiai kaip ir neteisėtų eitynių“.

JAV ambasada paragino savo piliečius vengti renginio „dėl galimų nevaldomų minių, smurto ir galimų baudų“.

Žmogaus teisių grupės ir ES paragino Serbijos vyriausybę atšaukti draudimą.

„Serbijos vyriausybės sprendimas atšaukti „EuroPride“ yra gėdingas pasidavimas fanatizmui ir grasinimams neteisėtu smurtu bei netiesioginis jų sankcionavimas“, – sakė „Human Rights Watch“ LGBT teisių programos direktorius Graeme'as Reidas (Grejemas Ridas).

Bent 15 Europos Parlamento narių prisijungė prie „Pride“ eitynių, taip parodydami solidarumą.

2001 metų ir 2010 metų Belgrado eitynes aptemdė smurtas ir riaušės, surengtos kraštutinių dešiniųjų grupuočių.

Nuo 2014 metų eitynės organizuojamos reguliariai ir be jokių pastebimų neramumų, tačiau yra saugomos gausių teisėsaugos pajėgų.

Oficialus draudimas paskelbtas praėjus kelioms dienoms po to, kai tūkstančiai prieš „EuroPride“ nusiteikusių žmonių dalyvavo demonstracijoje, kurioje baikerių gaujos, stačiatikių kunigai ir kraštutinių dešiniųjų nacionalistai reikalavo atšaukti eitynes.