Tūkstančiai švytinčių balionų sekmadienio vakarą Vokietijos sostinėje buvo paleisti kilti į dangų, simboliškai pažymėdami prieš 25 metus įvykusį Berlyno sienos griuvimą.

15 kilometrų besidriekianti šviesų instaliacija buvo įrengta tame 155 kilometrų ilgio Berlyno sienos ruože, kuris kaip bjaurus randas anksčiau dalijo miestą į dvi dalis ir kurio atidarymas 1989 metų lapkričio 9 dieną po metų atvedė į Vokietijos susivienijimą.

Beveik 7 tūkst. balionų paleidimas skambant jaudinamai Beethoveno (Bethoveno) „Odės džiaugsmui“ – Europos Sąjungos (ES) himno – melodijai, tapo viena įspūdingiausių prie Brandenburgo vartų vykstančio minėjimo po atviru dangumi, sutraukusio daugiau kaip milijoną svečių, kulminacijų.

Prieš balionų paleidimą britų dainininkas ir dainų kūrėjas Peteris Gabrielis (Piteris Geibrielis) atliko neoficialų Berlyno sienos griūties himną „Heroes“, kurį atlikėjas Davidas Bowie (Deividas Bouvis) įrašė gyvendamas tuomečiame Vakarų Berlyne.

Anksčiau dieną Vokietijos kanclerė Angela Merkel gyrė drąsius piliečius, kurie taikiai nuvertė Berlyno sieną, ir pavadino tą įsimintiną dieną įrodymu, kad „svajonės gali virsti tikrove“.

A.Merkel, kuri augo komunistinėje Rytų Vokietijoje, kalbėjo prie memorialo 138-iems žmonėms, kurie vien Berlyne žuvo bandydami pabėgti iš tos anuometinės sovietų blokui priklausiusios valstybės.

„Berlyno siena, šis valstybinio piktnaudžiavimo simbolis betono forma, milijonus žmonių privedė prie ribos to, kas toleruotina, ir pernelyg daug (žmonių) už jos. Tai juos palaužė“, – sakė ji.

„Nenuostabu, kad po sienos atidarymo žmonės plaktukais ir kaltais išardė nekenčiamą struktūrą. Per metus ji kone išnyko iš miesto peizažo“, – sakė kanclerė.

A.Merkel, kuri kalbėjo neįprastai emocingai, sakė, jog 1989-ųjų lapkričio 9-oji išmokė, kad „mes galime pakeisti dalykus į gera – tokia yra Berlyno sienos griuvimo žinia“.

Pasak kanclerės, tai tiesa ir jos vėl suvienytai šaliai, ir pasauliui, „ypač žmonėms Ukrainoje, Sirijoje, Irake ir daugelyje, daugelyje kitų pasaulio regionų, kur laisvei ir žmogaus teisėms grasinama ar kur jos yra trypiamos“.

„Tai tikėjimo mūsų pajėgumu nugriauti sienas šiandien ir ateityje, diktatūros, smurto, ideologijos ir priešiškumo sienas, žinia, – sakė ji. – Per daug gerai, kad būtų tiesa? Svajonė, kuri sprogs kaip burbulas? Ne, sienos griuvimas parodė mums, kad svajonės gali virsti tikrove“.

A.Merkel padėkojo tiems žmonėms užsienyje, kurie atvėrė kelią minimiems istoriniams įvykiams, nuo čekų ir lenkų judėjimų už demokratiją iki Maskvos „viešumo“ ir „pertvarkos“ reformų, ir sakė, kad 1989 metais „Geležinė uždanga jau buvo perplėšta“.

„Mes, vokiečiai, niekada nepamiršime, kad laisvės ir demokratijos judėjimai centrinėje ir Rytų Europoje atvėrė kelią laimingiausiam momentui mūsų pastarųjų metų istorijoje“, – sakė ji.

Rytų Vokietijos valdžia pradėjo statyti Berlyno sieną, kurią vadino „antifašistinės apsaugos įtvirtinimais“, 1961 metų rugpjūtį, kad sustabdytų masinį gyventojų bėgimą į Vakarus.

1989 metų lapkričio 9-ąją Rytų Vokietijos pasieniečiai, nebegalėdami sutramdyti didžiulės žmonių minios, atidarė vartus į Vakarų Berlyną, leisdami nevaržomai kirsti neapkenčiamą užtvarą pirmąkart po to, kai ji buvo pastatyta.

Mažiausiai 389 žmonės žuvo mėgindami pabėgti iš komunistinės Rytų Vokietijos, rodo oficiali statistika, nors aukoms atstovaujančios organizacijos teigia, kad tas skaičius yra daug didesnis.