Kremliaus intrigų laikai nepraėjo. Buvęs premjeras Michailas Kasjanovas apkaltino Vladimirą Putiną, kad šis kelerius paskutinius metus buvusį Rusijos prezidentą Borisą Jelciną laikė "auksiniame narve".

Ribojo laisvę

Valdžią V.Putinui perdavęs B.Jelcinas sulaukė beveik tokio pat "dėkingumo" iš savo įpėdinio, kaip kadaise Vladimiras Leninas sulaukė iš Josifo Stalino. V.Putino nurodymu, anot M.Kasjanovo, buvo klausomasi B.Jelcino pokalbių telefonu. Be to, buvo apribotos jo galimybės susitikti su kitais žmonėmis.

Savo pastabas apie pirmojo demokratiškai išrinkto Rusijos prezidento gyvenimo pabaigą M.Kasjanovas išsako savo knygos ištraukose. Jas išspausdino Rusijos opozicijos leidžiamas savaitraštis "Novoje vremia". Šie teiginiai pagrįsti jo pokalbiais su B.Jelcinu likus keleriems metams iki buvusio prezidento mirties 2007 m.

B.Jelcinas atsistatydino 2000-ųjų išvakarėse, o naujuoju šalies prezidentu tapo V.Putinas, per kurio dvi kadencijas valstybė pradėjo griežčiau kontroliuoti visuomenės gyvenimą, o Rusijos santykiai su Vakarų šalimis pašlijo.

Klausėsi pokalbių

Pasak M.Kasjanovo, B.Jelcinas nusivylė V.Putino politika ir jautėsi esantis izoliuotas savo rezidencijoje Pamaskvėje. Buvusiam šalies vadovui taip pat atrodė, kad klausomasi jo pokalbių telefonu.

"Jie klausosi visų mano telefonų", – B.Jelcinas sakė per vieną iš pokalbių su M.Kasjanovu, nurodoma knygos ištraukoje.

B.Jelcinas taip pat patarė buvusiam premjerui prieš skambinant kaskart nusipirkti naują mobilųjį telefoną, kad išvengtų sekimo.

M.Kasjanovas pridūrė, jog V.Putinas kartą yra nurodęs jam pasakyti kitiems ministrų kabineto nariams nesilankyti pas B.Jelciną, nes jų vizitai skaudina buvusį prezidentą ir kenkia jo sveikatai.

"Šis prašymas buvo draugiško pobūdžio, tačiau iš esmės tai buvo įsakymas – nuo šiol niekam negalima matytis su B.Jelcinu", – prisiminė buvęs premjeras.

Nevertas net komentaro

M.Kasjanovo teigimu, B.Jelcinas supyko, kai V.Putinas nusprendė buvusio prezidento 75-ojo gimtadienio proga organizuoti oficialią ceremoniją Kremliuje, į kurią galėjo patekti tik kviestiniai svečiai.

"B.Jelcinas norėjo neformalaus pokylio savo namuose, – rašoma jo knygos ištraukoje. – Manau, būtent tada jis galiausiai suprato, kad gyvena kaip kalinys auksiniame narve."

Taip pat XX a. pradžioje nuo politikos ir bendražygių buvo izoliuotas proletariato vadas V.Leninas.

M.Kasjanovas, kuris buvo Rusijos premjeras 2000–2004 m., buvo nušalintas V.Putino ir vėliau tapo įnirtingu jo politikos kritiku. V.Putino atstovas spaudai paneigė M.Kasjanovo pareiškimus. "Nelaikau, kad M.Kasjanovo interviu verta komentuoti", – sakė atstovas Dmitrijus Peskovas.

Pripažino laimėjimus

Nepasitenkinimą V.Putinu išreiškė ir buvęs SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas. Šis priekaištavo Rusijos premjerui dėl to, kad jis "per anksti pradėjo kelti 2012 m. temą" ir kad padarė tai labai nedemokratiškai. Pasak buvusio SSRS vadovo, visa jo teiginių esmė, kad jie "susitars" su prezidentu Dmitrijumi Medvedevu dėl to, kas bus kitas Rusijos vadovas.

"Jeigu ir reikia su kuo nors tartis, tai tik su rinkėjais, – sakė jis. – Nemanau, kad tai teisinga."

Buvęs prezidentas pripažino, kad V.Putinui valdant buvo nemažai pasiekta. "Jis paveldėjo labai sunkią šalį", – sakė M.Gorbačiovas. Drauge politikas pabrėžė, kad vis dėlto nemažai galimybių buvo prarasta.

"Mes nesugebėjome pasinaudoti iš naftos gautu pelnu, kad išspręstume pagrindinį – šalies modernizacijos – klausimą. Modernizacijos klausimų ne tik ekonomikos, bet ir socialinėje sferoje neįmanoma išspręsti nedalyvaujant tautai. To nepasieksi komandomis, administravimo metodais. Tai pasiekti galima tik demokratizuojant šalį",– sakė buvęs SSRS prezidentas.

Vieno kraujo

Interviu BBC M.Gorbačiovas V.Putino kontroliuojamą "Vieningą Rusiją" pavadino bloga Komunistų partijos kopija. Anot jo, šalis turi eiti demokratinių permainų keliu.

"Judėjimas šiuo keliu suaktyvina žmones. Jie pradeda kritikuoti valdžios veiksmus, kartais išeina į gatves reikalaudami teigiamų permainų", – sakė M.Gorbačiovas. Tačiau nomenklatūra, anot jo, neskuba diegti demokratinių procedūrų ir institutų.

M.Gorbačiovo kritiką išprovokavo nesenas V.Putino pareiškimas. Į klausimą, ar premjeras ketina konkuruoti su D.Medvedevu per 2012 m. Rusijos prezidento rinkimus, jis atsakė: "Argi mes konkuravome 2008 m.? Štai ir 2012 m. nekonkuruosime. Susitarsime, nes mes vieno kraujo ir tų pačių politinių pažiūrų žmonės."

Vėliau D.Medvedevas interviu Šveicarijos žiniasklaidai pareiškė, jog sutinka su premjero požiūriu. "Žmonėms labai svarbus tas kodas, kurį jie įgyja vaikystėje. Šiuo požiūriu mes tikrai esame to paties kraujo žmonės", – sakė D.Medvedevas.

Konkurencinė kova prasidėjo

Nepaisydami viešos retorikos, D.Medvedevo šalininkai jau pradėjo kampaniją, kurios tikslas – neleisti V.Putinui laimėti 2012 m. prezidento rinkimų. Jeigu jis vėl vadovaus šaliai, tai galimybė būti perrinktam D.Medvedevui atsiras tik 2024 m. Todėl dabartinio Rusijos prezidento šalininkų nuomone, geriausias būdas išvengti tokio scenarijaus – atvira V.Putino ir D.Medvedevo konkurencija per rinkimus.

Nors abu lyderiai dar nepradėjo atviros kovos, jų komandos jau seniai konkuruoja. Analitikai tvirtina, jog konkurencijos ženklų galima įžvelgti analizuojant D.Medvedevo sprendimus ir siūlymus. Neseniai prezidentas pasiūlė parlamentui palengvinti partijų gyvenimą ir suteikti joms daugiau įgaliojimų. Tokia liberalizacijos politika prieštarauja ilgai kurtai V.Putino valdžios vertikalei.

Ekspertai taip pat įžvelgia konkurencinę abiejų lyderių komandų kovą skiriant savus žmones į postus, dėl televizijos kontrolės ir t. t. Šioje konkurencinėje kovoje lemiamą vaidmenį gali suvaidinti trečioji jėga – Komunistų partija. Manoma, kad komunistai labiau linkę palaikyti D.Medvedevą.