„Kalbant apie Iraną, kai kurie pranešimai, kuriuos matėme apie susitarimą dėl branduolinių klausimų arba dėl sulaikytųjų, yra tiesiog netikslūs ir neteisingi“, – paklaustas apie netiesiogines derybas, tarpininkaujant Omanui, sakė A. Blinkenas.

Pirmadienį Iranas pareiškė, kad per Omano sultonatą veda netiesiogines derybas su JAV, kuriose aptariami branduoliniai klausimai, JAV sankcijos ir sulaikytieji.

Tai paskatino pranešimus, kad abi šalys, kurios jau daugelį metų nevedė tiesioginių derybų, gali artėti prie susitarimo.

„Palankiai vertiname Omano pareigūnų pastangas ir per šį tarpininką pasikeitėme žinutėmis su kita šalimi“ dėl JAV sankcijų panaikinimo, pirmadienį sakė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani (Naseras Kananis).

„Niekada nesustabdėme diplomatinių procesų“, – pridūrė jis, pabrėždamas, kad derybos nebuvo slaptos.

Abi šalys jau dvejus metus negali susitarti dėl JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) noro atgaivinti 2015 metų susitarimą, kuriuo Teheranui mainais į branduolinės programos apribojimus buvo suteiktas labai reikalingas sankcijų sušvelninimas.

J. Bideno pirmtakas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) 2018 metais vienašališkai pasitraukė iš šio susitarimo ir nuo to laiko Teheranas nuolat daro pažangą vystydamas savo branduolinę pramonę, nors, kaip baiminamasi, negamina branduolinio ginklo.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) praėjusią savaitę pakartojo, kad šalis neketina įgyti branduolinio ginklo.

A. Khameini teigė, kad su JAV gali būti sudarytos sutartys, jei jos nepakeis esamos branduolinės pramonės infrastruktūros.

N. Kanani pirmadienį pareiškė, kad dėl apsikeitimo kaliniais gali būti susitarta netolimoje ateityje, jei Vašingtonas parodys, kad dėl yra taip pat rimtai nusiteikęs, kaip ir Teheranas.

Irane laikomi mažiausiai trys Irano kilmės amerikiečiai, įskaitant verslininką Siamaką Namazi (Siamaką Namazį), kuris buvo suimtas 2015 metų spalio mėnesį ir nuteistas 10 metų kalėjimo už šnipinėjimą.