Prieš aštuonerius metus JAV įkurtas judėjimas išaugo 2020 m. gegužę, po to, kai sulaikymo metu mirė juodaodis vyras Georgeas Floydas, kurį policininkas 8 minutes buvo prispaudęs keliu prie žemės.

Vyro mirtis sukėlė protestus Jungtinėse Valstijose, kurie vėliau paplito po pasaulį.

„Šis judėjimas tapo vienu stipriausiu globaliu judėjimu kovoje su rasine neteisybe“, – naujienų agentūrai AFP sakė Norvegijos parlamentaras Petteris Eide, Kairiosios socialistų partijos (SV) narys. Jis ir nominavo BLM Nobelio taikos premijai.

„Judėjimas paplito daugelyje šalių, ugdydamas suvokimą apie kovos su rasine neteisybe svarbą“, – pabrėžė politikas.

Kandidatus įvairioms Nobelio premijoms gali siūlyti dešimtys tūkstančių žmonių, įskaitant visų valstybių parlamentarus ir ministrus, buvusius Nobelio laureatus bei žymius mokslininkus.

Pasiūlymų laukiama iki vasario 1 d., o laureatas bus paskelbtas spalį.

Tarp kitų kandidatų yra „Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assangeas, buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF) ir Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.