JAV prezidento Baracko Obamos viešųjų ryšių komanda prieš vizitą į Izraelį turėjo kaip reikiant paplušėti. Daugiau nei pusė žydų valstybės gyventojų laiko JAV vadovą nedraugišku Izraeliui.

Svarbiausi klausimai

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu visai neseniai laimėjo rinkimus savo šalyje. Rinkimus laimėjo ir B.Obama. Ar dviejų šalių santykiai reikšmingai keisis? Vargu.

Vienas mėgsta karingus žodžius, kitas – švelnesnį toną. O Izraelio gyventojams dabar labiau norisi girdėti griežtus žodžius. Tad nenuostabu, kad B.Obamai Izraelyje veikiau teks klausyti priekaištų nei pagyrų.

Tiesa, pakalbėti B.Obama ir B.Netanyahu visuomet turi apie ką. Iranas, Sirija, Palestina...

Vizitas į Izraelį – pirmoji B.Obamos kelionė į užsienį po to, kai jis buvo perrinktas JAV prezidentu. Taip B.Obama tarsi parodė, kad žydų valstybė iš JAV artimiausių draugų būrio nebuvo išbraukta.

Vis dėlto B.Obama keliaus ir į Palestiną, o paskui į kaimynę Jordaniją, kur susitiks su šios šalies karaliumi Abdullah II.

„Taikos“ derybos

B.Obama ir B.Netanyahu buvo susitikę ne vieną sykį, tačiau rasti bendros kalbos dažnai nepavykdavo.

Vašingtonas bando įtikinti Tel Avivą, kad šis liautųsi statęs naujakurių gyvenvietes Palestinai priklausančiame Vakarų Krante, o žydai piktinasi, jog amerikiečiai nuolat spyriojasi griežčiau spausti Iraną dėl šios šalies vykdomos branduolinės programos.

Matyt, dėl šių nuomonių skirtumų B.Obama paskelbė neketinąs siūlyti Šventojoje žemėje jokių iniciatyvų. Esą jis nori tik išklausyti abi puses.

Bet kai kurie ekspertai suskubo klausti, kam tuomet B.Obama apskritai keliauja į Izraelį – apsilankyti muziejuose?

„Atrodo, vizitas skirtas problemoms suvaldyti, o ne joms spręsti, – komentavo Haimas Malka, Strateginių ir tarptautinių studijų centro ekspertas. – Prezidentas siekia įtikinti Izraelį ir Palestiną, kad jų interesai atstovaujami, ir neleisti vienašališkų veiksmų, kurie galėtų situaciją sukomplikuoti.“

Palestiniečiai tvirtina, kad į kalbas su žydais leisis tik tuo atveju, jeigu Izraelis sustabdys nausėdijų veiklą ir kaip derybų pagrindą pripažins 1967 m. sienas.

Izraelis atrėžė, kad prie derybų stalo grįš tik tada, jeigu nebus jokių išankstinių sąlygų.

Maža to, Izraelį įsiutino palestiniečių bandymas gauti valstybei aukštesnį statusą Jungtinėse Tautose.

Kitas klausimas – Irano. Karinga retorika garsėjantis B.Netanyahu ne sykį spaudė Baltuosius rūmus pritarti, kad būtų nustatyta vadinamoji raudonoji linija, kurios Iranas negalėtų peržengti, tačiau B.Obama atsikirsdavo, kad neišnaudojęs visų diplomatinių svertų jėgos nenaudos.

Izraelyje nemėgstamas?

Kaip B.Obamai seksis įtikinti Izraelio visuomenę – sunku pasakyti. Net 53 proc. Izraelio gyventojų juo nepasitiki.

Palestinoje B.Obama taip pat vargu ar yra laukiamas svečias. Vadinamosios taikos derybos, kurias palaiko Vašingtonas, įstrigo ir nieko naujo per pastaruosius metus šiuo klausimu neįvyko.

Marwanas Muasheras, buvęs pirmasis Jordanijos ambasadorius Izraelyje, užsiminęs apie taikos derybas palygino jas su picos gabalėliu, dėl kurio pešasi du vyrai.

„Tie du pešasi dėl to gabalėlio, o vienas tuo metu tą gabalėlį valgo“, – ironizavo diplomatas, turėdamas galvoje Izraelio planus plėsti naujakurių statybų apimtį.

O Palestinos įstatymų leidėjas Mustafa Barghouti sakė, kad neturi laiko laukti dėl nausėdijų klausimo.

„Jau dabar situacija kritiška. Mes neturime laiko laukti. Arba nausėdijų statybos sustabdomos, arba jūs galite pabučiuoti dviejų šalių sprendimą atsisveikindami“, – piktinosi politikas.