Įmonei stengiantis išlikti pasaulio aviacijos ir kosminių technologijų inovacijų lydere, jai tenka atlaikyti daugybę iššūkių. Svarbiausias iš jų - Europos konkurentė „Airbus“, kuri pastaraisiais metais aplenkdavo „Boeing“ užsakymų skaičiumi ir įsiskverbė į Amerikos rinką, pradėjusi gaminti orlaivius JAV teritorijoje.

„Boeing" taip pat kyla sunkumų gynybos sektoriuje, nes ji prarado sutartį su JAV vyriausybe dėl ilgojo nuotolio smogiamojo bombonešio, kuri atiteko „Northrop Grumman“, ir dar vieną sutartį su JAV ir sąjungininkais dėl naujos kartos smogiamojo naikintuvo, kuri atiteko „Lockheed Martin“.

Nemažai konkurencijos

„Boeing" liko tik sutartis su JAV karinėmis oro pajėgomis dėl karinio kuro papildymo ore ir transportavimo orlaivio KC-46 programos, kurią įmonei pavyko išplėšti iš „Airbus" rankų.

„Didžiausias „Boeing“ iššūkis yra „Airbus“, - sako Leksingtono instituto generalinis administracijos direktorius Lorenas Thompsonas (Lorenas Tompsonas). - „Boeing“ ateitis priklausys nuo to, ar jai pavyks neatsilikti nuo „Airbus“, ar ją įveikti."

Pasak analitikų, „Boeing“ reikia stiprinti karinių transporto priemonių techninės priežiūros segmentą, jeigu ji nori išsaugoti stiprias pozicijas gynybos sektoriuje.

Kosminių technologijų segmente „Boeing“ tenka kovoti su startuoliais, pvz., su „SpaceX“, kuri agresyviai konkuruoja kaina.

„Vertinant technologijų požiūriu, jų („Boeing“) pozicijos kosminių kelionių segmente yra tvirtos, tačiau to negalima pasakyti apie jų pozicijas kainų požiūriu“, - sako rinkos tyrimų įmonės „Teal Group“ ekspertas Marco Caceresas (Markas Kačeresas).

„Jiems teks sugalvoti, kaip optimizuoti šią veiklą, priešingu atveju jie nebus pajėgūs ilgai konkuruoti“, - teigia jis.

Tuo tarpu „Boeing“ tvirtina, jog išliks lydere. Įmonės vadovas Dennisas Muilenburgas (Denisas Muilenburgas) leidiniui „The USA Today“ birželį pareiškė, kad įmonė kuria raketą, kuri leis žmogui išsilaipinti Marse.

„Ji yra maždaug 50 proc. didesnė negu „Saturn V“, kuri nuskraidino žmones į Mėnulį“, - pareiškė jis.

Kliūčių „Boeing“ kyla ir Kapitolijaus kalvoje. Pavyzdžiui, įstatymų leidėjai siekė blokuoti prieštaringai vertinamą sandorį dėl maždaug 25 mlrd. JAV dolerių vertės orlaivių pardavimo Iranui.

Aviacijos simbolis

Visgi „Boeing“ nepraranda savo, kaip pasaulio aviacijos rinkos simbolio, statuso, teigia analitikai.

2015 metais įmonės įplaukos siekė 96 mlrd. JAV dolerių ir ji turi užsakymų daugeliui metų. Pati įmonė prognozuoja, kad civilinės aviacijos rinkos vertė per kitus du dešimtmečius sudarys beveik 6 trln. JAV dolerių.

Įmonę 1916 metų liepos 15 dieną Sietle įkūrė Williamas Boeingas (Viljmas Boingas), šį savo verslą pavadinęs „Pacific Aero Products“. Nuo to laiko „Boeing“ tapo didžiausia JAV eksportuotoja.

Pirmojo pasaulinio karo metais ir jam pasibaigus įmonė sparčiai augo, be kita ko, įžengusi į oro transporto sektorių. Tačiau 1934 metais JAV vyriausybė konkurencijos sumetimais suskaidė įmonę. Williams Boeingas tuomet pardavė turėtą akcijų paketą.

Įmonės sugebėjimas išgyventi be savo steigėjo atvėrė jai puikių galimybių augti, kai per Antrąjį pasaulinį karą gerokai padidėjo jos bombonešių B-17 ir B-29 paklausa.

Didelė vėlesnių bombonešių modelių B-47 ir B-52 paklausa palaikė „Boeing“ Šaltojo karo metais.

Vėliau įmonės augimą skatino populiarūs keleiviniai orlaiviai, visų pirma – garsusis „Boeing 747“. Tačiau šiandien šiame segmente įmonei tenka konkuruoti ir su mažesniais varžovais, įskaitant Kanados „Bombardier“ ir Kinijos „Comac“.