Bolivijos prezidentas Evo Moralesas (Evas Moralesas) ketvirtadienį pagrasino uždaryti JAV ambasadą, o Lotynų Amerikos kairiųjų lyderiai drauge su juo griežtai kritikuoja Europą bei Jungtines Valstijas dėl to, kad jo lėktuvas turėjo skristi kitu maršrutu dėl įtarto JAV bėglio Edwardo Snowdeno (Edvardo Snoudeno) buvimo jame.

E.Moralesas, kuris užsiminė, kad Jungtinės Valstijos spaudė Europos valstybes neleisti jo lėktuvui skristi per savo oro erdvę, perspėjo, kad „nagrinės (tikslingumą), jei bus būtina, uždaryti JAV ambasadą Bolivijoje“.

„Mums nereikia JAV ambasados Bolivijoje, - sakė jis. - Mano ranka nesudrebės uždarydama JAV ambasadą. Mes turime orumo, suverenumą. Be Jungtinių Valstijų mums geriau politiškai, demokratiškai“.

E.Moralesas namo parvyko vėlai trečiadienį, po ilgo sustojimo Vienoje, ir sakė, kad jo lėktuvas ten buvo nukreiptas dėl to, kad jam nebuvo duotas leidimas skristi per keturių Europos valstybių oro erdvę. Tai papiktino Lotynų Amerikos valstybių lyderius.

Bolivijos prezidento odisėja prasidėjo kelios valandos po to, kai E.Moralesas Maskvoje paskelbė, kad norės svarstyti E.Snowdeno politinio prieglobsčio prašymą. E.Snowdenas, kuris siekia išvengti kaltinimų šnipinėjimu Jungtinėse Valstijose, prašymus dėl politinio prieglobsčio yra pateikęs kelioms Lotynų Amerikos valstybėms.

Pademonstruodami paramą, Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras), Argentinos prezidentė Cristina Kirchner (Kristina Kiršner), Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa (Rafaelis Korėja), Urugvajaus prezidentas Jose Mujica (Chosė Muchika) ir Surinamo prezidentas Desi Bouterse (Desis Butersė) susitiko su E.Moralesu Bolivijos centriniame regione esančiame Kočabambos mieste.

Per mitingą prieš tą susitikimą N.Maduro pareiškė, kad JAV CŽV nurodė Prancūzijai, Portugalijai, Italijai ir Ispanijai antradienį neduoti leidimo E.Moraleso lėktuvui.

„Vienas šių Europos vyriausybių ministras asmeniškai mums telefonu pasakė, kad jie atsiprašys, nes buvo labai nustebinti ir kad ... įsakymą aviacijos administracijai šioje šalyje davė ... CŽV“, - sakė jis.

Po susitikimo lyderiai paskelbė pareiškimą, kuriuo Europos vyriausybės raginamos viešai atsiprašyti „ryšium su įvykusiais rimtais incidentais“, tačiau E.Moralesas anksčiau sakė, kad atsiprašymų nepakanka.

R.Correa sakė, jog lyderiai „priims sprendimus ir pademonstruos, kad mes nesutiksime su tokiu pažeminimu bet kokios (Lotynų) Amerikos valstybės“ atžvilgiu.

„Įsivaizduokite, kad tai nutinka kokiam nors Europos valstybės vadovui, kad tai nutinka Jungtinių Valstijų prezidentui. Tai turbūt būtų buvęs casus belli, dingstis karui paskelbti, - sakė jis. - Jie galvoja, kad gali puldinėti, traiškyti, naikinti tarptautinius įstatymus“.

R.Correa paragino surengti didesnį viršūnių susitikimą, kuriame dalyvautų Pietų Amerikos valstybių sąjungos (UNASUR) lyderiai, bet Brazilijos, Kolumbijos, Čilės ir Peru prezidentai nedalyvavo, nors taip pat pasmerkė minimą incidentą.

Netiesiogiai kritikuodamas nedalyvaujančius prezidentus, R.Correa klausė: „Jei tai, kas įvyko, nepateisina mūsų Pietų Amerikos valstybių vadovų susitikimo, tai kas tada pateisina?“

Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas (Chuanas Manuelis Santosas) pareiškė paramą E.Moralesui, bet „Twitter“ perspėjo „neversti to diplomatine krize tarp Lotynų Amerikos ir ES“ (Europos Sąjungos).

E.Moralesas taip pat užsipuolė Jungtines Valstijas ir paragino europiečius „išsivaduoti iš JAV imperijos“.

JAV konsulato sienos Santa Kruso mieste buvo išpurkštos raudonais grafičiais, kurių vienas skelbė: „Gringai Obama lauk“. Maždaug 100 protestuotojų vėlai trečiadienį La Pase degino vėliavas ir mėtė akmenis į Prancūzijos ambasadą.

E.Snowdenas, buvęs JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) kontraktininkas, šiuo metu yra teisinėje nežinioje Maskvos oro uoste. Jis bando išvengti JAV teisingumo dėl nutekintų detalių apie JAV didžiulę telefonų ir interneto sekimo programą.

E.Moralesas savo paties situaciją palygino su „13 valandų pagrobimu“.