Menininkai ir diplomatai šeštadienį tame mieste, kur lygiai prieš 100 metų buvo paleisti du pirmieji Pirmojo pasaulinio karo šūviai, paskelbė naują taikos ir vienybės Europoje šimtmetį.

1914 metų birželio 28 dieną Austrijos-Vengrijos kronprincas Pranciškus Ferdinandas buvo nužudytas Sarajeve, į kurį atvyko inspektuoti savo okupacinių pajėgų rytinėje imperijos provincijoje.

Serbų paauglio Gavrilo Principo paleisti šūviai išprovokavo Didįjį karą, kuriam pasibaigus po kelių dešimtmečių kilo Antrasis pasaulinis karas. Bendrai abu šie karai pareikalavo maždaug 80 mln. europiečių gyvybių, panaikino keturias imperijas, tarp jų – Austriją-Vengriją, ir visiems laikams pakeitė pasaulį.

Šeštadienį apsilankęs kronprinco nužudymo vietoje Sarajevo 67 metų gyventojas Davudas Bajramovičius (Davudas Bairamovičius) sakė, jog norėdami skirti po vieną tylos sekundę kiekvienam Pirmajame pasauliniame kare Europoje žuvusiam žmogui, „turėtume tylėdami stovėti dvejus metus“.

Praėjus 100-ui metų, Sarajevo gyventojai vėl susirinko toje pačioje gatvėje prie upės, kur G.Principas paleido savo šūvius. Sugrįžę buvo ir austrai, tačiau šį kartą – su muzika, o ne su ginklais: Vienos filharmonijos orkestras turėjo atlikti Europos kompozitorių kūrinius šimtmečio katastrofų tema ir užbaigti vienybės Europoje simboliu – Europos himnu tapusia Ludwigo van Beethoveno (Liudviko van Bethoveno) „Ode džiaugsmui“.

Orkestras norėjo pagerbti Sarajevo, kur susitinka įvairios religijos, istoriją, sakė pirmasis smuikas Clemensas Hellbergas (Klemensas Helbergas).

Austrijos prezidentas Heinzas Fischeris (Heincas Fišeris) sakė, jog europiečiai „išmoko, kad jokios problemos negalima išspręsti karu“.

Smurtinis žemyno šimtmetis prasidėjo Sarajeve ir baigėsi Sarajeve: 1992-1995 metų karu, kuris pareikalavo 100 tūkst. bosnių gyvybių.

„Jeigu galima rasti ką nors gera šiame pasikartojančiame blogyje, tai (būtų) daugiau išminties ir pasirengimo kurti taiką, ir pasiekti taiką po karų šimtmečio“, – sakė Bosnijos prezidentas Bakiras Izetbegovičius.

Šeštadienį įvykusių šimtmečio koncertų, kalbų, paskaitų ir parodų pagrindinė tema buvo ilgalaikė taika ir vienybė šalyje, kuri vis dar grumiasi su panašiu, kaip ir prieš šimtą metų, skilimu. Tą skilimą akivaizdžiai išreiškė serbai, patys minėdami šimtąsias metines savo kontroliuojamoje Bosnijos dalyje, kur per vieną renginį buvo inscenizuotas kronprinco nužudymas.

Austrų dirigentui Franzui Welseriui-Moestui (Francui Velseriui-Mėstui) Sarajeve pakėlus savo batutą, šalies rytuose prie sienos su Serbija esančiame Višegrade aktorius, kuris vaidino Gavrilo Principą, nusileido iš dangaus su angelo sparnais ir pakėlė savo pistoletą, kad dar kartą nušautų Pranciškų Ferdinandą.

Serbams G.Principas buvo didvyris, kuris matė Bosniją serbų nacionalinės teritorijos dalimi, tuo metu, kai ši šalis priklausė Austrijos-Vengrijos imperijai.

Jo šūviai jiems buvo šansas įtraukti Bosniją į kaimyninę Serbijos karalystę. Ta pati idėja 1992 metais įkvėpė serbus kovoti su musulmonų bosnių ir katalikų kroatų sprendimu byrant serbų dominuotai Jugoslavijai paskelbti buvusią Bosnijos respubliką nepriklausoma. Jie ir dabar trokšta įtraukti savo kontroliuojamą Bosnijos dalį į kaimyninę Serbiją.

Pati Serbija flirtuoja su abiem dalykais – norėtų ir susivienyti su Bosnijos serbais, nors tam prieštarauja Europos Sąjunga (ES), ir siekti narystės ES.

Serbijos kronprincas Aleksandaras Karadžordževičius, Serbijos premjeras Aleksandaras Vučičius, prezidentas Tomislavas Nikoličius ir Serbijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Ireniejus dalyvavo ceremonijoje Višegrade, kur plevėsavo Serbijos vėliavos ir buvo giedamas Serbijos himnas, nors miestas priklauso Bosnijai.

A.Vučičius sakė, jog didžiuojasi tuo, kad Višegrade „serbai saugo savo gerą reputaciją“.

Serbijos premjeras, buvęs griežtosios linijos nacionalistas, kuris dabar yra tapęs proeuropietišku reformuotoju, anksčiau sakė, jog svarstė galimybę vykti į šimtųjų metinių metinėjimą Sarajeve, bet atsisakė tos minties supratęs, kad turės stovėti šalia paminklinės lentos, kurioje serbai vaizduojami kaip nusikaltėliai.

Lenta prie įėjimo į neseniai rekonstruotą Sarajevo nacionalinę biblioteką, kur vyko minėtas koncertas, tikrai skelbia, kad „serbų nusikaltėliai“ 1992 metais padegė biblioteką su 2 mln. jos knygų, žurnalų ir rankraščių.

Paskutinio Austrijos imperatoriaus Karolio I vaikaitis Karlas von Habsburgas (Karlas fon Habsburgas) taip pat dalyvavo ceremonijose.

„Mums reikia vieningos Europos ir vienas dalykas yra tikras: Europa niekada nebus užbaigta be Bosnijos“, – pareiškė jis.