Pereiti į pagrindinį turinį

Bosnijos ir Hercegovinos rinkimuose į trišalį Prezidiumą pirmauja nacionalistai

2014-10-13 06:20
AFP-BNS inf.
AFP nuotr.

Bosnijos ir Hercegovinos kroatų, musulmonų ir serbų nacionalistų kandidatai pirmauja rinkimuose į trišalį šios šalies Prezidiumą, rodo pirmadienį paryčiais paskelbti pirminiai balsavimo rezultatai.

Pagrindinės musulmonų Demokratinio veiksmo partijos (SDA) vadovas Bakiras Izetbegovičius turėtų būti perrinktas antrai kadencijai į musulmonams skirtą vietą valstybės vadovo funkcijas vykdančioje kolektyvinėje institucijoje – Prezidiume.

Velionio Bosnijos musulmonų karo laikų lyderio Alijos Izetbegovičiaus sūnus surinko 33,16 proc. balsų, rodo duomenys, gauti patikrinus beveik 77 proc. balsalapių.

Remiantis rinkimų komisijos paskelbtais pirminiais rezultatais, jo pagrindinis varžovas, vietos žiniasklaidos magnatas Fahrudinas Radončičius gavo 26,67 proc. balsų.

Dėl serbams ir krotams skirtų vietų trišaliame Prezidiume pirmauja Željka Cvijanovič (Želka Cvijanovič) iš Nepriklausomų socialdemokratų sąjungos (SNSD) ir Draganas Čovičius iš Bosnijos ir Hercegovinos kroatų demokratinės sąjungos (HDZ BiH).

Tačiau jie savo pagrindinius varžovus lenkia mažesniu atotrūkiu.

Sekmadienį vykusiuose rinkimuose, kuriuose galėjo dalyvauti maždaug 3,3 mln. piliečių, taip pat buvo renkamas naujas centrinis šios buvusios Jugoslavijos respublikos parlamentas ir dviejų pusiau autonominių darinių - etninių serbų Serbijos respublikos ir musulmonų bei kroatų Bosnijos ir Hercegovinos federacijos - asamblėjas.

Šiuos du autonominius darinius, atsiradusius po 1992-1995 metų karo, kuris pareikalavo 100 tūkst. gyvybių, sieja silpnos centrinės institucijos.

Sekmadienį etniniai serbai taip pat rinko Serbijos Respublikos prezidentą.

Centrinio parlamento, pusiau autonominių darinių asamblėjų ir Serbijos respublikos prezidento rinkimų daliniai rezultatai bus paskelbti pirmadienio popietę, nurodė Rinkimų komisija.

Tačiau 58 metų B.Izetbegovičius pirmadienį anksti ryte sakė neabejojantis, kad jo Demokratinio veiksmo partija bus „vadovaujanti politinė jėga“ šalyje ir „visų būsimų koalicijų, formuosiančių vyriausybę, pagrindas“.

Rinkimai vyko didėjant socialiniam nepasitenkinimui dėl išsikerojusios korupcijos, etninių nesutarimų ir ekonominių negandų, kuriai tokios problemos trukdo artėti prie Europos Sąjungos (ES).

Praėjus beveik dviem dešimtmečiams po kruvino karo tarp kroatų, musulmonų ir serbų, šiandien Bosnija yra viena skurdžiausių Europos šalių ir tebėra etniškai susiskaldžiusi.

Prieš sekmadienio rinkimus, kaip jau tapo įprasta šioje etninių ginčų persekiojamoje šalyje, politikai, ypač serbai, siekdami palenkti į savo pusę rinkėjus, vėl pasitelkė aštrią nacionalistinę retoriką.

Serbų nacionalistų lyderis Miloradas Dodikas, siekiantis perrinkimo Serbijos Respublikos prezidentu, rinkimų kampanijos metu atnaujino grasinimus, kad etninių serbų darinys gali atsiskirti.

„Mano politikos tikslas - kad mes vis mažiau būtume dariniu ir vis labiau panašėtume į valstybę!“, - sakė jis neseniai viename rinkimų kampanijos mitinge.

Studentė iš Sarajevo Ivana Sarič sakė, jog balsavo už mažą daugiaetninę partiją, tačiau nemano, kad turi daug bendraminčių.

„Žmonės bijo balsuoti už esmines permainas, galbūt todėl, jog yra traumuoti praeities. Prieš du dešimtmečius jie pasirinko demokratiją. Tai atnešė jiems laisvę, o vėliau - karą“, - sakė ji.

Sekmadienį rinkėjų aktyvumas siekė 54,14 proc. - maždaug 2 proc. mažesnis nei 2010-ųjų rinkimuose.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų