Bosnijos serbai penktadienį atidengė paminklą žmogui, kuris prieš šimtmetį nušovė Habsburgų dinastijos sosto įpėdinį, ignoruodami oficialius Pirmąjį pasaulinį karą išprovokavusio įvykio minėjimo renginius.

Dviejų metrų aukščio bronzinę statulą, vaizduojančią Gavrilo Principą (Gavrilą Principą), atidengė Bosnijos ir Hercegovinos serbų prezidentas; šia ceremonija pabrėžtas kitoks nei kroatų ir bosnių šalies serbų požiūris į nužudymą, kuris tapo kibirkštimi, įžiebusia Didįjį karą.

G.Principo išpuolio 100-osios metinės sukanka šeštadienį ir Sarajeve bus oficialiai paminėtos Vienos filharmonijos orkestro koncertu, kurį boikotuos Serbijos ir Bosnijos serbų lyderiai.

Šį 19-metį Bosnijos serbą, nužudžiusį Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinį Pranciškų Ferdinandą, serbai laiko didvyrišku kovotoju už visų pietų slavų laisvę nuo šimtmečius trukusių imperinių okupacijų Balkanuose. Kiti jį laiko nacionalistu ir teroristu, kurio šūviai vedė į ketverius metus nesiliovusias kruvinas skerdynes ir kančias, nusinešusias daugiau nei 10 mln. karių gyvybių ir sugriovusias ištisas imperijas.

Sarajeve įvykdyto išpuolio minėjimas glaudžiai susijęs su daug vėlesnio karo žaizdomis: 1992-1995 metais, byrant Jugoslavijai, žuvo daugiau nei 100 tūkst. žmonių, daugiausiai bosnių.
„Tie kovotojai už laisvę prieš 100 metų suteikė mums kryptį ateinančiam šimtmečiui“, – serbas Neboiša Radmanovičius, kuris dalijasi Bosnijos ir Hercegovinos prezidento pareigomis su bosniu ir kroatu, sakė atidengęs G.Principo statulą serbų kontroliuojamame Rytų Sarajeve.

Apie tūkstantis žmonių, tarp kurių buvo vaikų, stebėjo, kaip vienas jaunuolis, vaidinantis G.Principą, mostelėjo ginklu ir nutildė austrų kompozitoriaus Johanno Strausso (Johano Štrauso) sukurtą valso melodiją.

„Tie, kas nori gyventi – turėtų mirti, o tie, kurie nori numirti – turėtų gyventi!“ – sušuko jis. Po šių žodžių pasigirdo serbų liaudies šokio melodija.

„Gryna provokacija“

Austrijos prezidentas Heinzas Fischeris (Heincas Fišeris) bus garbės svečias per koncertą Sarajeve, kuris taps pagrindiniu atminimo renginiu, žyminčiu atentato prieš erchercogą Pranciškų Ferdinandą 100-ąsias metines.

Serbai atskirai surengs ceremonijas rytiniame Višegrado mieste, kur bus atidengta G.Principą vaizduojanti mozaika ir vyks išpuolio, per kurį buvo nušautas Pranciškus Ferdinandas bei jo žmona Sophie (Sofi), inscenizacija. Taip pat vyks Belgrado filharmonijos orkestro koncertas, kuriame bus atliekami Antonio Vivaldi (Antonijaus Vivaldžio) kūriniai.

Daugeliui žmonių Balkanuose Višegradas tebekelia prisiminimus apie Bosnijos serbų pajėgų vykdytų žiaurių etninių valymų bangą pirmaisiais 1992-1995 metų karo mėnesiais, kurių aukomis tapo daugiausiai musulmonai bosniai. Daugelis bosnių laikosi požiūrio, kad G.Principas vadovavosi tomis pačiomis nacionalistinėmis, ekspansionistinėmis ambicijomis.

Tuo tarpu serbai jautriai reaguoja į bet kokius mėginimus susieti karus, atvėrusius ir užbaigusius XX šimtmetį, taip pat kaltinti juos dėl tų konfliktų sukurstymo.

„Sarajevo politika buvo visuomet nukreipta prieš Serbų respubliką“, – sakė penktadieninėje inscenizacijoje G.Principą vaidinęs Jovanas Mojisilovičius, turėdamas omenyje po karo Bosnijoje ir Hercegovinoje susiformavusį autonominį serbų regioną.

„Jie netgi pasikvietė Vienos filharmonijos orkestrą – tai gryna provokacija!“ – sakė jis naujienų agentūrai „Reuters“.

Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas, dažnai grasinantis serbiškojo regiono atsiskyrimu nuo Bosnijos, buvo vienas iš penktadienį atidengto paminklo mecenatų; anot kai kurie analitikų, tai esanti dalis politinės kampanijos prieš spalį vyksiančius parlamento rinkimus.

Bosnijos žmonės „tebėra susiskaldę“, pažymėjo M.Dodikas.

„Apie nužudymą Sarajeve mes skirtingai galvojame ir skirtingai veikiame“, – pridūrė jis.