Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff (Dilma Rusef) antradienį atidėjo seniai planuotą vizitą Vašingtone, o šis žingsnis tapo iki šiol didžiausiu diplomatiniu akibrokštu, susijusiu su JAV žvalgybos paslapčių paviešinimu, kurį įvykdė amerikietis kontraktininkas Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas).

Abi šalys šią žinią paskelbė santūriais diplomatiniais terminais, tačiau šis sprendimas kelia didelių nepatogumų JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijai ir tapo smūgiu jo pastangoms pagerinti ryšius su šia didžiausia Lotynų Amerikos galybe.

Planuota, kad D.Rouseff atvyks į JAV spalio 23 dieną, tačiau abejonių, ar šis vizitas įvyks, kilo po to, kai buvusio Amerikos žvalgybos IT darbuotojo E.Snowdeno nutekinti dokumentai atskleidė, kokiu mastu Vašingtonas šnipinėja savo sąjungininkę Braziliją.

B.Obama mėgino išsklaidyti įtampą, vėliausiai – per derybas su D.Rousseff šį mėnesį vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose.

Prezidentas taip pat kalbėjosi telefonu su Brazilijos lydere praeitą pirmadienį.

Tačiau Brazilija savo pozicijos nepakeitė, o antradienį D.Rousseff nutraukė visas spėliones, patvirtinusi, kad jos kelionė atšaukiama.

„Abu prezidentai nusprendė atidėti valstybinį vizitą, kadangi šio vizito rezultatai neturėtų priklausyti nuo problemos, kuri Brazilijos atžvilgiu nebuvo patenkinamai išspręsta“, – paskelbė D.Rousseff kanceliarija.

Jos pranešimas atspindėjo Brazilijos pasipiktinimą dėl E.Snowdenas paviešintų faktų, jog JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) šnipinėjo D.Rousseff elektroninius laiškus, taip pat sekė valstybinę energetikos milžinę „Petrobras“.

„Neteisėtas ryšių ir piliečių, bendrovių bei Brazilijos vyriausybės narių duomenų perėmimas yra rimtas veiksmas, pažeidžiantis nacionalinį suverenumą ir nesuderinamas su demokratiniu sugyvenimu tarp draugiškų šalių“, – sakoma D.Rousseff pranešime.

Tuo tarpu Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney (Džėjus Karnis) stengėsi nesureikšminti šios padėties.

„Šie ryšiai yra labai svarbūs ir daugiabriauniai, todėl prezidentas sutiko su jų bendrai priimtu sprendimu atidėti šį vizitą“, – aiškino jis.

Tvirtindamas, kad toks vizitas galės būti surengtas vėliau, J.Carney pridūrė: „Jo neturėtų aptemdyti kokia nors dvišalė problema, kad ir koks svarbus ar sudėtingas būtų tas klausimas.“

Šį skandalą nulėmė NSA veiklos mastą atskleidusi medžiaga, kurią iš JAV pabėgęs buvęs tos agentūros kontraktininkas E.Snowdenas perdavė Brazilijoje dirbančiam žurnalistui Glennui Greenwaldui (Glenui Grinvaldui).

Liepą Brazilijos dienraštis „Globo“, remdamasis E.Snowdeno, kuriam yra suteiktas laikinas prieglobstis Rusijoje, nutekintais dokumentais, pranešė, jog JAV agentūros pasiklauso brazilų pokalbių telefonu ir seka jų veiklą internete.

Pranešime sakoma, kad Vašingtonas turi Brazilijoje žvalgybos bazę – vieną iš 16 visame pasaulyje įkurtų NSA stočių, užsiimančių palydovinių komunikacijų sekimu.

Brazilijos ryšių ministras Paulo Bernardo (Paulu Bernardu) atmetė JAV pareigūnų paaiškinimus, kad NSA renka tik vadinamuosius metaduomenis, tokius kaip pokalbių dalyvių telefonų numeriai ir skambučių trukmė, tačiau nepasiklauso pačių pokalbių.

Pasak ministro, Vašingtonas užsiima „daug gilesniu sekimu“.

D.Rousseff vėliau šį mėnesį pasakys kalbą per Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos sesiją Niujorke. Pasak prezidentės padėjėju, ji ketina iškelti klausimų dėl šnipinėjimo.